> o "moralinio senėjimo"
>> skaičiuot negalima, nes jis sensta ir nefotografuojant.
> 
> Ane? Tai jau nebe kaštai?

"Moralinis senėjimas" yra fiksuoti kaštai, nepriklausantys ar yra kokia veikla ar ne.

Vykdant kokią nors veiklą atsiranda kintami kaštai, kurie taksisto atveju yra pakankamai dideli (benzinas, tepalai, padangos), o fotografo atveju -- pakankamai maži (užuolaidėles, compact flasho resursas, etc.)


> Vadinas
>> tiesioginė savikaina (ok, su sąlyga, kad nereikia mokėt už 
>> nuvykimą/pargrįžimą) yra maža.
> 
> Tai čia aparatui už 1500 su kokia komplektine optika pasakei „man panorėjus, 
> lydekai paliepus“ ir atfotkins, ir ir foto sutvarkys, ir atspausdins, ir 
> albumą padarys, ir pristatys su kaspinėliu perrištą ir atsispausdins pinigų, 
> sumokės mokesčius ir už tą, ir už aną už tave? Verslas yra verslas, tik šiuo 
> atveju samdai save.

Dėl ko visas ginčas yra tai, kiek reikia sumokėti fotografui, kad jis pakiltų nuo sofos. Kartais tenka atsisakyti darbo vien dėl to, kad jį prisiėmus laisvo laiko lieka tik išsimiegoti. Iš kitos pusės, akivaizdžiai matyti, kad krizės nėra ir ta suma didesnė už 100 Lt :) Teisingai Kirkilas sakė..

Ta proga anekdotas.

Filosofas klausia damos pobūvyje: 
 - Ar atsiduotumėte man už milijoną?
 - Taip, manau, kad taip.
 - O už 100?
 - Jūs ką, manote aš prostitutė?
 - Šitą aš jau nustačiau, dabar mėginu nustatyti kainą.