Galim prideti dar Nikon galimybe nustatyti zemiausia islaikuma, zemiau kurio A rezime niekas nekris. Ir tokiu visokiu smulkmenu mase. Kad ir grid'as ant ekrano, Nereikia jokio transmiterio kabinti norint valdyti blykstes ir t.t ir pan. Gal tau tos visos smulkmenos ir nereiksmingos, bet susumavus viska jos daro darba malonu ir zymiai patogesni. O tai toks ispudis Canon nuo senu laiku inerciskai ir aklai varo tokiu principu - mes turejom gera sensoriu, o kaip su fotiku dirbti - nera ypatingai svarbu. Ka sako tai, kad iki siol nesugebejo padaryti ant mygtuko kokio nors MLU funkcijos? Nikon'as mano galva bent jau seniau turejo prastesni sensoriu, bet stengdavosi tai kompensuoti ivairiausiomis savybemis ir kuneliu tvirtumu, kas beje iki siol ir islike, nors sensorius pagal galimybes pasivijo canon. Nors aklu pliusiuku deliojimu, tai 500D galetumem bandyti lyginti ir su kokiu D300. Zyza wrote: > Del to d-lighting man reik pasitikslint, bet itariu cia kazkas panasaus i Canon "Auto Lighting Optimizer" ar "Peripheral illumination correction". > > Noriu pabrezti, kad mano pasisakymo esme buvo ne Nikon D90 sux, o Canon 500D rulez, bet kad sitie aparatai sekmingai konkuruoja vienam lygmeny (skirtingai nuo Alladin teiginio). Faktas, kad abu turi skirtingu savybiu, bet kad visiskai nurasyt 500D i zemesne klase - tai, mano manymu, absurdas.