>> p.s. Koks įrenginys persuka juostelę dažnai ne taip svarbu (bedu >> pirštu į minėtą Zenit'ą), aktualiau optinis įtaisas (lėšis, skylutė), >> bei jautrioji fiksuojamoji dalis (mintyje juostelė, plokštelė ar kt.), >> o svarbiausia yra kūrėjas, mokantis išnaudoti turimas priemones ir >> žavėti rezultatu. > tik va, bėda tame, kad skaitant tradicinę pasakaitę apie "gražiają > tuštumą", puikuosius "negražius vaizdus", "subraižymų estetiką" ir > žiūrint į eksperimentų su formatu, chemija ar tonavimu rezultatus > žavėtis sunku bei norisi paklausti - ar šios kūrybinės paieškos ir > autoriai nėra sujugti pačiu dirbtiniausiu ir patogiausiu būdu - > naudojama technika? Labai jau čia užsodrinai, Tomai :-) Atsaku Mr. Green, siekiau praplėsti jo matymą labiau techniniais aspektais ir nukreipti mintis neapsiriboti tampančiu stereotipu, kad "senas bet koks aparatas yra nieko vertas, kaip kad Zenit". Ar kūrybinės paieškos autoriai nėra sujungti naudojama technika, žinoma, kad bendrų vardiklių yra ir tokių. Ar sujungti TIK technika? Nemanau. Kiekvienas autorius ieško savaip, ir atradimų pločiai, potyriai, kuriami sprendimai išties skiriasi. Tik vertinti gal tikrai palikim menotyrininkams. Konkrečiai LAFA supratime, jungiamoji techninė dalis yra aukštumoje, nes ne apie menininkų gildiją kalba. Reikia suprasti, jog LAFA visų pirma vienyja ne menininkus, kaip kūrėjus, o analoginės technologijos puoselėtojus. Suprantama, kad kūryba (nesigilinant į plotį) irgi yra greta, tokia jau fotografijos lemtis. > O kas liečia minėtą svarbiausiąjį - kūrėją, tai Mindaugai tu klysti - > svarbiausia kūryba ir jos rezultatas, o ne technika, būdas ir minkančios > rankos. Palikim kūrėjus menotyrininkams ir kuratoriams - jie jau > išsiaiškins tikrąją priklausomybę grupėms, klanams ir asociacijoms. Kūrėjas ar kūryba? Diskusija gana keista. Vienas be kito nėra įmanomi. Kūryba, neabejotinai yra svarbesnė, nei kūrėjas. Rezultatas svarbesnis už procesą. Publikai. O kūrėjui? Svarbumo ribos keičiasi, individualizuojasi. Bet prioritetas rezultatui, mano požiūriu, nekinta. > Ir dw nepradėkim triesti apie technikos aurą, ok? Nes mažų mažiausiai > tai skamba kaip statybinikų odės kastuvams (juk ekskavatorius atima > dvasingumą iš griovių kasimo proceso). O „dw patrieskim“ ;-) Tebūnie asmeninis klausimas, bet kokiu tikslu temptis į tolimas išvykas formatinį aparatą, šitaip apsisunkinti, vargti ir gaišti laiką? Tuometinis D2x ar D3, ar ką ten beturėjai, ir atitinkantis stiklas su protingu HDR panaudojimu neleido įgyvendinti sumanymo (pvz. Italija)? O kolega 'vodka'? Pietų šalių gatvelės praeiviai puikiausiai suskambėtų D70-D200 lygyje, dargi pradžiugintų paprastumu... Matyt technika yra svarbu. Kaip įrankis. Kaip ieškojimo ir kūrimo terpė. Kaip dvasinis užtaisas. Taip galime nukypti iki disputo, ar sunkumuose ir kančiose, ar pertekliuje ir palaimoje gimstantys kūriniai yra reikšmingesni autoriaus įšgyvenimuose, katras atsispindės kokiame nors kūrinyje. Nerasime vieno atsakymo ir vieno kelio. Neigti progresą būtų neteisinga. Tačiau teigti, kad nėra jokio skirtumo technikos pasirinkime ir kūrimo aura yra vienoda, gal per drąsu. Ekskavatorius irgi ne atima, ne pakeičia, o praplečia galimybes kurti. Įgalina greičiau prisikasti iki norimo sluoksnio, ar pabandyti pakasti ten, ar šen, kad išbandyti ar pasitikrinti griovio tipą... > marš kurt. Aha, perduosiu :-) p.s. Šaunuolis už paskutinįjį portretų šlapiąjį patepliojimą! p.p.s. juk galėjai iPhone tą patį padaryt rimčiau papostinus :-P -- Mindaugas Rakštelis / aka Šansas mob. +370.699.10700 el. p. photo AT rakstelis.com rakstelis.com