tu neslepki savo papu
atitrauk rankas 
mano vyvis gelezinis 
perkaas jis bet ka
issipinki ilgus plaukus 
pasileisk visa 
ir darysime nelauke 
su tavim bet ka

zmones mane domino
domino as artistas 
zaidziu domino as

pries ka tu liudi 
pasake man mirtis
buki linksmesnis tu

vis neieinantis nelaukiantis uz stiklu veidas
pasiima savo ranka apziurejimui ir stovi ilgai
lyg nezinantis kur mirti man sake tu cia esi
ilgas esimas kaip beveik gyvenimas nieke niekur
jau pazistu savo vakarejanti veida veidrodyje 

galejau ziureti i gatve arba i dangu visviena kur
nes sedejau ant suolo su draugu 
kai per mus ejo klastingas laikas 
nusimines galvojau reikia isgerti

vos isgyvenes per nakti vis dar matydamas bokstus
ir kreiva saule bundasi pasimetes pasikeites 
su varganomis akimis drasus bet be jokiu shansu

paspyres koja radijo aparata isgauna garsa bled
rankomis kojomis vos apciuopama realybe blausi
zerimomis kompo lemputemis paslystu ir nusikeikiu 

bjauriai nuplyse lapai skrebinasi ant asfalto 
o buvo juk zali grazus pumpurai pavasari
kaip kadaise as jaunas vis rudeni prisimenas
jums neprivaloma skaityti atseit mano eilerasti

tais metais kai tu grojai o as tau pritariau
atsimeni kokios spalvos buvo uzuolaidos
kai mudu ant sofos ir neuzsirakine... dulk..?

kol tave gyvena kas supaisys ar sugalvos 
kazkas be rysio atsipalaidaves 
nes ko neturi is saves neatimsi 
(as beveik turiu melsvus triusikus) 

guliu per klaida atsibudes
vis ryskejancioje gatveje
lovoje su savimi ir zmona
viesai nuogas kaip sakalas

kaip save valdas sapne 
nusivyliau savimi labai 
ejau uzlauzti pardavejos
o ji pabego