isejo sakals nusimyzti ir pamate mane dvesianti net atsoko issigandes paukstelis raibasis nebijok sakiau jam nieko pikto nerasis prie tanganykos ezero rujojo zirafos liudnai leidosi pavargusi saule as ziurejau i kompa ir drocinau nezinau kodel be jokios priezasties lokys miegojo ant ziemini? padangu paklausiau kodel geriau buciau neklauses susipyne chromosomos ir gerai kad ilipo shudan milzinai taip dabar jie sapnuose kvepuos vienas kito kojas lies ir uos