Ankstu salta ryta isejo eziukas paupiu pasivaikscioti po miglas. Mato zveji sedinti su meskere. Masto: ot prieisiu ir paklausiu, ar kimba, jis atsakys, nee eziuk, bet nesvarbu, pakalbekim apie tyla ir sietuvu paslaptis... Arba ne, ne, geriau paklausiu ar patinka sis nuostabus rytas, zvejy. Jis atsakys - tikrai grazus, ir mudu kartu stebesime zoleles ir tolimus medzius skestancius boluojanciame ruke, kaip letai sruva upes tekme, sakysime kartu o taaaip... Priejo. - Labas, zvejy. - Eik tu nx eziuk. Irgi variantas, pagalvojo eziukas, krapstydamas pakausi.