Karta ponia Jonaitiene atejo i baznycia pakalbeti su kunigu. "Kunigeli, ka man daryti. Mano vyras kaskart per misias uzsnusta." Kunigas nieko nelaukdamas ir atsake: "Jokiu bedu. Stai, imkit, sita segtuka, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau uzmiges, duosiu jums zenkla ir jus gerai jam isekit i koja." Sekanti Sekmadieni, baznycioje, ponas Jonaitis uzmigo. Sitai pastebejes, kunigas suriko "Ir kas del musu visu pasiaukojo?" ir palinksejo poniai. "Jezus Maria!" susuko vyras, gaves gera doze segtuko. "Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimde musu isgelbetoja." Sako kunigas, nusisypsojes moteriskei. Ne uz ilgo, Jonaitis vel uzmigo. Kunigas iskart pamates velgi sureke: "Ir del ko mes cia esame?" Jonaitiene vel ismeige, ir tasai suklyke "Del Dievo..." "Taip, mano vaike, del Dievo..." Ilgai netrukus, jis vel uzmigo, tik sikart kunigas nepastebejo. Pagreitines tempa, kunigelis jau buvo kelis kartus daves signalus Jonaitienei, bet ji vis praziopsodavo. Galu gale kunigas suriko "Ir ka Ieva pasake Adomui, kai ji jam pagimde 99-a vaika?" Ponia Jonaitiene ismeige segtuka, ir vyras suriko: "Tu dar karta ibesk ta suknista daikta, ir as ji per pus nulausiu ir sukisiu tau i sikna!" "Amen." Tare zmones. *** Sventikas, vaziuodamas masina, tolumoje pamato vienuole, sustoja ir siulo ja pavezeti IKI vienuolyno. Vienuole iseda i automobili. Sventikas visa kelia zvilgcioja i vienuole ir staiga deda jai ranka ant kelio. Vienuole: - Teve, prisiminkite 129 psalme. - Atleiskite, sese, bet juk instinktai tokie stiprus.... Sventikas nuima ranka, taciau po kurio laiko vel paliecia vienuoles keli. Vienuole: - Teve, prisiminkite 129 psalme. Sventikas vel atsipraso. Tai pasikartoja keleta kartu. Pagaliau jie atvyksta i vienuolyna. Ten sventikas atsivercia Biblija , susiranda 129 psalme ir skaito: "Ieskok auksciau, ir rasi tiesa." Morale MOTERIMS : jeigu nenori likti nesuprasta, kalbek be uzuolanku. Morale VYRAMS : atminkite karta ir visiems laikams - moterys niekada nesako 'taip' *** Viena nakti vyrukas palydi savo drauge iki jos namu. Besikeiciant labanaktuko buciniais, staiga vaikinas susijaudina. Atsiremia ranka i namo siena ir sako jai: - Brangioji, ar negaletum man paciulpti? Ji pasipiktinusi: - Ar tu isprotejai? Mus gali pamatyti mano tevai! - Na nesilauzyk! Kas gi mus pamatys tokiu velyvu metu? - Ne, prasau, ar gali isivaizduoti, kas bus, jei mus uztiks? - Oh, prasau mazyte, as tave labai myliu! - Ne, dar karta ne, as tave taip pat myliu, bet as negaliu to padaryti! - Zinoma tu gali...prasau... Taip tesesi dar kuria akimirka. Staiga laiptineje uzsidege sviesa. Pasirode merginos jaunesnioji sesute su pizama ir besitrindama uzsimiegojusias akutes: - Tetis sake, nesilauzyk ir paciulpk. Jei ne, mama gali nusileisti ir tai padaryti, arba as. Jei jau taip reikia, sako tetis, jis pakvies prostitute is sesto auksto. Bet po velniu, tegul tas idiotas nuima savo ranka nuo domofono! -- Tu nezinai, kas taves laukia