Rasta http://sudukultas.lt/


Su Arūnu mes labai senai pažįstami, jau bus kokia geri du metai kaip 
normaliai kartu tūsinam ir nestabdom. Todėl kai jis pasiūlė varyt į supynes, 
aš nedvejodamas sutikau ir pradėjau krautis manatkes. Palapinių , miegmaišių 
ir kito barachlo nusprendėm neimti, na juk savaime aišku, kad ne miegot mes 
ten važiuojam, jų vietą užėmė 7 po 2.3l tauro pilsnerio pūslės, 4 gramai 
gaidžio, kaip mes mėgstame vadinti- Kaunietiškos rūgštelės, penkios 
keturkampės rausvos tabletės, 2 pakeliai cigarečių, vienas pakelis tabako, 2 
varškės sūreliai ir žinoma mano mylimiausias šaukštas. Buvau tikras, kad 
alaus ir cigarečių pritrūksim, o štai sūrelius dar gali tekti ir namo 
parsivežt.
Kelionė neprailgo, lainas po laino ir aš net nespėjau susivokti kaip mes jau 
vietoje. Prieš išlipdami iš savo trečio „guolio“, dėjom dar po riebų takelį 
nuo „thunderdome“ kompakto. Dabar reikės persijungti į festivalinį režimą ir 
dėt nuo šaukšto. Kąžinau, ten su tais stumdymais kam reikia tą dėmesį 
traukt, paskui dar pagalvos kad kokie visiški tarčiokai.
Keturi gramai kaunietiškos rūgštelės yra šis bei tas, jei nemoki elgtis gali 
ir nuraut ropę, o jei moki, tai visas milžiniškas kalėdų senelio krepšys 
kaupinas pasitikėjimo savimi, tai maistas savaitei, tai tūkstantis stiprios 
kavos puodelių. Kaunietiška rūgštelė- neprilygstamas vakarėlių palydovas, 
visų besiliekninančių tolimūjų reisų vairuotojų bičiulis, bemiegių naktų 
iniciatorius. Na užteks čia tų pagyrų, grįžtam į festivalį:

Tik nuėjus iki mažesniosios scenos ir prisėdus ant pirmo pasitaikusio suolo 
pasigirsta nedrąsus balselis:
„Ė, gal turit parūkyt?“
Atsisuku, o ten toks pavargęs vaikinukas su veiloko kasom ant galvom. Toks 
sulinkęs visas, veidas pajuodęs. Pagailo, išsitraukiau cigarečių pakelį, 
ištiesiau jam pasivaišinti.
„Ne ne ne, šitų tai ir aš turiu…“
„Einam“ sakau jam. Paėjus kiek į šoną nuo minios, išsitraukiu savo dovanų 
maišelį, pasemiu su šaukštu ir prikišęs prie nosies liepiu giliai įkvėpti. 
Vargšas šūdžius taip tikriausiai iki galo ir nesuprato kas su juo nutiko. 
Sutikom jį tik sekmadienį, isteriškai trūkčiojantį prie pagrindinės scenos 
su saujele kitų nuorovų.
O paskui dėjom ratų, ir nustebę sėdėjom šešias valandas ant žolės, nes kaip 
paaiškėjo tos tabletės buvo visai ne ratai. Samanos virte virė gyvenimu, 
kiekvienas dalyvis turėjo savo vaidmenį, buvo linksma, muzika švietė visomis 
įmanomomis spalvomis ir taip toliau ir panašiai.
O poto buvo šeštadienis, o po to susikrovėm kas liko ir važiavom namo. Va 
taip va.

-- 
Pirčių įrengimas: www.tavopirtis.lt