Raudonkepuraitė Aldona
Visa šita istorija nutiko netoli Smalininkų baidarininkų klubo teritorijos.
Gyveno sau Diedas su boba ir turėjo dukrą Aldoną. Nu mergička buvo tokia
graži, kad kartais visi manydavo, kad tai berniukas, na o tie kas
bandydavo patikrinti turinį, sulaukdavo keleto atsiprašomųjų smugių į
veido sritį ir pasirinktinai į kokį nors kitą mažiau svarbų organą. Ji
buvo tokia stipri ir greita nes, pastoviai eidavo į razborus tarp
vietinės faunos, be to lankė pramoginius šokius pro langą, bei lengvai
stūmė štangą su niekingais 150 kg. Taip pat mėgo plauti PVM, imti
paskolas, išmušinėti babkes ir pan. Jau nuo pirmos klasės priklausė
Vladzios Lenino pionierių - ravėtojų gynybinio štabo, 3 reicho, 15
rampos profsąjungai, tai turėjo kaip skiriamąjį ženklą nešioti ką nors
raudono. Ilgai nedvejojusi paprašė kad mamka sureguliuotų kokią nors
rimtesnę tiubeteiką ir kad butų konkrečiai raudona.
Mamanė nepasišiukšlino. Paėmė tėvo ušatniką. Apipylė raudonais
dažais ir išdžiovino. Aldona pamačiusį šį dizaino šedevrą iš džiaugsmo
nuravėjo 3 lysves burokėlių, pamelžė šunį ir padėkojusi motinai už
teisingą dizaino sprendimą, numynė pristatyti savo kepeliušą vietinei
publikai.
Įvertinę draugės Aldonos fasado vaizdą visi nutarė, kad nuo
šiol ji bus vadinama Raudonkepuraite. Taip Aldona patapo Raudonkepuraite.
Kartą motina sako Aldonai:
- Yo! Aldona, cammon. Yra reikalas, kurį gali atlikti tik tu. Kaip
pameni turi dar ir senelę. Tai va, šiandien senelė skambino ir sakė, kad
jau pabaigė visą Hašo plytą, kurią tėvas gavo barteriu aną mėnesį, kai
per sieną gabeno spiritą. Tai, dukra, davai nestumk čia man pajalniko,
čiupk karzinką su produktu ir aptarnauk savo vienatinę ir nepakartojamą
senelę. Nes tu nepilnametė ir jei pagaus, atidirbk ir paleis. O man
senai tarkai tektų prisiminti kelis fintus, kuriuos jau nesusilenkiu
atlikti.
Nu Aldona, kaip visada, nepasimetė, paėmė 100 $ ant strachovkės, paliejo
kopūstus, sudainavo himną ir išėjo pas senelę. Nors ją užknisdavo
trenktis pas starušensiją, tačiau žinojo kad senolė yra pataupiusi biški
kapeikos, tai galės paimti nalogą už deguonį.
Na o senelė gyveno miške viena, nes senelis buvo keli metai
kaip užsilenkęs nuo perdozavimo. Senelė tik po mėnesio suprato, kad jos
brangiausiasis pakabino autus, nors visą tą laiką galvojo, kad jį dar
velka. Laidotuvės buvo neblogos, bet pasaka ne apie tai...
Tai va, eina raudonkepurė Aldona per mišką, atsipalaidavusi,
švilpauja pro usą, pasikasydama apžėlusias rankas ir laiks nuo laiko
persiversdama kūliais. Bet staiga, kaip DJ perkūnas iš giedro dangaus, į
trasą ateina seniai Aldonos pamirštas narkomanas Vulfinas (Tikroji
pavardė Vladas Volframas Van Damas) ir sako:
- Hello Aldona, kaip tu laikaisi.. žiūriu imidžą pakeitusi.
Aldona:
- Yo senas, esu profsajungoj, tai dabar gali į mane kreiptis tipo
Aldona Raudonkepuraitė. Aišku?
Dar persimetę keliais, nepagrindinę šios pasakos temą liečiančiais
sakiniais, Vulfinas paklausė, kur link traukia Aldutė. Toji durnelė,
nieko neįtardama, papasakojo, kad eina pas savo bobulensiją ir neša
Hašo, bo jau baigėsi ir kad senolė atchodna skambino motinai skusdamasi
kojas, ir poteriavo kad lomkės daro savo.
Tuoj Vulfinas sumanė kaip čia susireguliavus kaifo nachaliavu. Jis ir
sako Aldonai:
- Nu tipo Aldona Raudonkepuraite aš jau gal ir eisiu, nes ką tik
prisiminiau jog neuždariau fortkės chatoj, o pati žinai.. . kai fortkės
neuždarai - viskas kaifas išeina.
Užjaučiančiu žvilgsniu Aldona atsilabino su Vulfinu ir prisėdusi ant
kelmelio suvalgė jai skirtus buterbrodus su daktariška dešra, atsigėrė
iš termoso arbūzų sulčių, ištepė kremu kojas ir atsikėlusi pėdino toliau.
O tuo metu Vulfinas jau mynė taką tokiu tempu, kad atrodė, jog miške
kažkas nusipirko dviratį su turbo nadūvu. Tai va.. su navigacija pas
čiūvą viskas normaliai buvo, tai jis nukirto gerą gabalą kelio ir
atsidūrė pas Aldonos senelę kieme pirmiau už pačią Raudonkepurę.
Apsidairęs kur čia pagrindinis įėjimas, pradėjo baladotis.
O tuo metu senelė žiūrėjo naują serijalą per seną radiją ir stebėjosi,
kodėl taip neaiškiai rodo. Ilgainiui jai dašilo, kad greičiausiai čia
bus techninė profilaktika ir kad nereikia dėl to sukti sau plaučių,
kepenų, inkstų, ir kitų senokai pakeistų detalių.
Išgirdusi kad kažkas daužosi prie durų senolė paklauė: -Yo! Whats up?
Nesitikėjęs tokio klausimo Vulfinas nusiminė, bet tuoj pat prisiminė,
kad mokykloje mokėsi dvi savaites anglų kalbos ir dabar jau pasakys
taip, kad senolė iškarto supras, kad tai Aldona, prisistatė:
- I'm OK you old bitch.
Senolei, išgirdus Aldutės pasisveikinimą, nieko kito neliko kaip preiti
prie durų, pažiūrėti pro skylę ir įsitikinti, kad tai jos anūkėlė,
tačiau senelei nelabai gavosi vaikščioti, tai toji liepė truktelti už
virvutės ir durys pačios atsidarys. Vulfinui truktelėjus niekas
neatsidarė. Tada senolė išjungė signalizaciją, atkodavo durų spynos kodą
ir leido pabandyti dar kartą.
Šis kartas buvo sėkmingas ir Vulfinas labai sėkmingai įsiveržė į
senučiukės chatą.
Surišęs rankas, kojas, plaukus, antakius, ausis ir nosį, Vulfinas
užsimetė senelės suknelę, skarelę ir prigulė pasnausti kol ateis
Raudonkepurė. Kol Vulfinas kalė į masę, senelė suraišiota prisiminė savo
jaunystę ir tuos fintus, kuriuos darydavo su seneliu. Išsilaisvinusi per
15 minučių senolė pažadino Vulfiną ir paprašė, kad šis visą tai padarytų
taip pat, tik stipriau ir su grandinėmis. Vulfinas nebuvo žertvas ir
išpildė senolės prašymą. Pažiurėjęs, kad dar turi laiko - smigo.
O tuo metu raudonkepurė vis artėjo ir artėjo prie bobusės namų.
Laiks nuo laiko atsibašliuodama su expertais ir terapeutais Aldona
pagaliau prisikapstė prie senelės trobos. Nusivariusi nuo kojų Aldona
pradėjo baladoti duris. Tuo metu bobusės lovoje drybsojęs Vulfinas
kiek įstengdamas imitavo senelės balsą ir išdėstė visus technologinius
sprendimus, kaip atidaryti duris.
Na štai Aldona jau ir viduje. Apsidairiusi ir jausdama kad
kažkas neladno, priėjo prie lovos.
Apžiūrėjusi savo nuostabią senelę Aldona jai pasiūlė daugiau nevartoti
jokių stimuliantų ir kitų narkotinių medžiagų, nes taip baisiai atrodo,
jog iš pradžių pamanė, kad ji - tai tas užsilenkęs senelis. Nu Vulfinas
kiek įmanydamas stengėsi apsimesti senele, kalbėjo apie nuostabią savo
dukrą Raudonkepurės motiną, apie žentą gerai atsiliepė. Čia Vulfinas ir
apsiablomino. Pasirodo senė jau 15 metų su žentu ant peilių eina!
Išrišusi Aldona, kad čia bus užsimaskavęs narkomanas Vulfinas atsiprašė
minutei ir nuėjo į tuliką, kaip pati sakė - paturėti gerą laiką. Tulike
raudonkepurė paskambino operatyvininkams, kad parištų Vulfiną kartu su
palučke. Grįžusi Aldona puolė klausinėti senelę: - Senele senele, o
kodėl tavo tokios didelės akys?
- Tai čia nuo amfetamino, mano brangioji.
- Senele senele, o kodėl tavo tokios didelės rankos?
- Tai čia nuo anabolikų, mano brangioji.
- senele senele, o kodėl tavo tokia didelė nosis?
- O tu į savo pasižiūrėk, žertva, sušuko senele apsimetęs
Vulfinas. Ir išvis.. dar vienas klausimas ir aš tave paštyrinsiu..
greičiau duok man Hašą, kol neišprotėjau.
O tuo metu operatyvininkai jau sėdėjo kieme ir uostė tapkes, kurias
paliko senelis prieš iškeliaudamas į amžino pycho pasaulį. Apsiniūchinę
operatoriai puolė į trobą ir - iš karto prie lovos, kur Vulfinas
pasiguldęs raudonkepurę demonstravo savo skirtumus, kuom jis skiriasi
nuo senelės. Prišokę operistai suėmė Vulfiną ir paaiškino, kad moteriški
drabužėliai jam labai tinka, tik makiažą reiktų patobulinti.
Išvedę Vulfiną visi puolė ieškoti senelės. O senelė
nesinervuodama kabėjo prikaustyta grandinėmis ir laukė prisijungiančio
personalo.
Nukabinta senelė apsidžiaugė savo didvyre anuke Raudonkepure
Aldona, ir gal ji bus tokia gailestinga ir neapmokestins šį mėnesį
senučiukės, nes pati žino kad hašas pas operatyvininkus. Ta proga
padovanojo senelio pižamą, baskervilio šuns atvaizdo tapetus ir
kilogramą džiovintų teniso kamuoliukų.
Aldonos širdis suminkštėjo ir senelei davė atsročkę.
Susikrovusi manatkes Aldona išvyko namo.
- Iki pasimatymo Aldute, - traukdama iš makaronų susuktą kasiaką
išlemeno senutė.
- Iki pasimatymo, - tarė Aldutė ir pasiėmusi antiradarą dingo miško
glūdumoje.