Ne popieriaus juosta ant gatvės ten matos,
Ne kilimas ten ir visai ne plakatas,
Ir netgi ne lapas presuoto kartono.
Tai estas nespėjo pabėgti nuo volo.
Pavėlavęs Stasiukas atbėgo į stotį
Į važiuojantį traukinį bandė įšokti.
Negalim sakyt, kad visai nepavyko -
Šiek tiek to Stasiuko į Vilnių nuvyko.
Klaidžiais bruzgynais po tamsius miškus
Plėšrus, įsiutęs, piktas ir gauruotas
Vis klaidžioja ir gąsdina visus
Ekskursijoje pamirštas penktokas.
Šėšėlis palietė jos veidą mielą,
O žvilgsnis tapo kažkoks drungnas.
Ir paskutinis, ką prisimenu tą dieną -
Artėjantis keptuvės dugnas.
Sumanė Onutė pyragą iškepti
Atsuko dujas, bet pamiršo uždegti.
Būtų gavus už tai ji nuo tėčio diržu.
Bet diržas susprogo kartu su namu.
Prieš Naujuosius į mišką nukirsti eglutės
Išbėgęs Kazys seną miną užkliudė.
Lig šiol sapnuose aš matau per naktis
Ant eglutės šakų jo žydriąsias akis.
Žaidė berniukas kieme „Al Qaedą",
Oriai nešiojo turbaną uždėtą.
Alachui pasimeldė jis ankstų rytą
Ir dviračiu trenkės į savo mokyklą.
Bėgiojo statybose mažas Petriukas.
Į galvą pataikė jam staliaus plaktukas.
Nuo šiol visą amžių dienom ir naktim
Į pasaulį žvelgs Petras trimečio akim.
Skrenda virš miško batukai, skara.
Poligonas grybaut - ne geriausia vieta.
Mažas berniukas ant minos sėdėjo.
Prakaitas vargšui iš baimės varvėjo.
Lašas nukrito, sujungė kontaktą...
Naudokit nuo prakaito dezodorantą!
Taip linksmai vaikučiai žaidė,
Adatėlių daug prismaigė.
Kai prabus girtas Stasys,
Bus visai jis kaip ežys!
Pradėjo žagsėti Petriukas staiga.
Sugalvojo jį baime išgydyt mama.
Išgąsdino klaikiai. Metodas padėjo.
Nebežagsi vaikas. Mikčioti pradėjo
Elektriko Stasio paklausė vaikai:
"Kodėl įsikibęs tą laidą laikai?"
Elektrikas nieko vaikam neatsakė.
Tik kibirkštis leido ir smilko kaip žvakė.
Statybas užbaigti ne daug jau nebeliko.
Į cementą parako vaikiai prikišo.
Rūkydamas mūryti bandė Stasys.
Vaikučiai griuvėsiuos vėl žais ir lakstys.