On 2017.01.27 15:33, Regimantas wrote: > Is tos puses ziurint, tai neverta, daug reikalu, mazai naudos. Siuo > atveju pagrindinis pliusas butu perejimas prie individualaus naudojimo, > vietoj visko bendrai. Visiškai individualiai vis tiek nebus, kadangi name yra bendrų erdvių, kuriomis turi rūpintis visi bendrasavininkiai. Tai tiek laiptinės, tiek rūsiai(palėpės). Viso ne tiek jau mažai susidaro, tad suma susidarys. O jei dar karšto vandens ruošimas ir gyvatukas lieka, tada iš vis kam visa tai? Toliau, jei senos statybos namas, nežinau kaip visiškai atsijungti - vis tiek stovai turės eiti per butą, nebent viršutinis aukštas ir vamzdžius norėsi nupjauti ir suvirinti žemesniame aukšte pas kaimynus. Bet kuriuo atveju nupjaudamas išbalansuosi sistemą ir kaip ir privalėtum pats sumokėti už jos subalansavimą, nes tuo pridarei visiems problemų. Pigu nebus. Apie dokumentų gavimą net nekalbu. Kažkada kai Kauno savivaldybėje energetikos vedėju dar buvo Vaitiekūnas, šiek tiek padiskutavome apie atsijungimą. Paklausiau kodėl jie taip nenori duoti atsijungti, jeigu žmogus suvokia, kad tai niekad jam neatsipirks, bet kaip ir klausėjo atveju, labai norisi būti nepriklausomu. Na tegu daro kaip nori - jo pinigai, jo bėdos. Vaitiekūnas atsakė: Nėra žmonių kurie visus tokius atvejus galėtų patikrinti, ypač jei tokių norinčių atsijungt per miestą atsirastų keli šimtai. Tegu netgi dauguma normaliai pasidarys, bet tikrai atsiras kulybinų, kurie norėdami sutaupyt kapeiką kaminėlį leis į ventiliacijos šachtą, patys jungs dujinius katilus ir jei ypatingai nepasiseks, išsprogdins pusę laiptinės. O srėbt teks jiems, kad tokiam davė leidimą, nepatikrino. Todėl, nafik - kam nepatinka gyvent bendrai, tegu ieškosi nuosavo namo ir ten eksperimentuoja, o daugiabutyje bangladešo tikrai neleis daryt, nebent didžioji namo dalis nusprendžia, kad bangladešas gerai ir patys atsako už savo pasekmes. Jei viskas dėl to, kad keliais laispniais per šalta, turbūt žymiai paprasčiau ir ko gero net pigiau elektrinis šildytuvas. Sig.