Pries keleta metu teko dometis panasia tema. Buvo prietia isvados, kad 
maziausiai popierizmo ir klausimu is VMI, jei parduosi nevirtualia preke - 
pavyzdziui CD su elektronines parduotuves kodu.

"tOMZY"  wrote in message news:okcenk$t65$1@trimpas.omnitel.net...

Vėliau paklausiu ir VMI, bet gal kas susidūrėt.

Pagal įstatymą individualios veiklos nevykdantis asmuo pagal prekių
pirkimo-pardavimo sutartį gali parduoti savo daiktą įmonei ir mokesčius
mokės tik jei to daikto pardavimo kaina viršys  įsigijimo kainą 2500 eurų (o
jei nėr įsigijimo dokumentų  - tada tiesiog kai viršys 2500 eur.)
O ar tai taikoma virtualiems daiktams? Pavyzdžiui, sukuriu internetinę
parduotuvę, ją įkainoju 2000 eur. ir parduodu įmonei, o ji ją prisitaiko
savo reikmėms. Sandoris per metus vienkartinis.
Kaip tuo atveju, kai kaip fizinis asmuo tą daiktą parduodu savo paties
mažajai bendrijai ar uabui? Lyg ir neturėtų būt apribojimų, jei kaina
adekvati. Samdyt kitą įmonę parduotuvei sukurt, tarkim, kainuotų daug
daugiau.