Hi, Taigi, imone kurioje dirbu atleidimo metu siulo ~20% to, kas realiai priklauso, ir iseiti "saliu sutarimu" (DK 125). Arba buti atleistam pagal 129 DK straipsni ("darbdavio iniciatyva, neesant darbuotojo kaltes"), ir gauti dar maziau (nes 15% atlyginimo "sodrinis", 85% - autoriniai; siuo atveju autorinius jie "pamirsta"). Pasirinktas antras variantas (129 DK straipsnis). Ispejima apie atleidima is darbo jau turiu. Kaip suprantu, pagal DK tureciau dirbti 2 menesius pagal ankstesni atlyginima, po to gauti keletos menesiu kompensacija (del stazo), plius kompensacija uz neisnaudotas atostogas (<1 men). Kaip jau minejau - viska skaiciuojant nuo "sodrinio". Panasu, kad imonei mano pasirinkims nepatiko, ir prasideda issidirbinejimai is darbdavio puses :) Klausimai butu sekantys: 1) Ar gali darbdavys teisetai priversti iseiti apmokamu atostogu? T.y. siekdamas sutaupyti, kad veliau nereiketu moketi kompensacijos uz jas? Kaip supratau, man tai bus siuloma :) Siais metais jau atostogavau daugiau nei menesi (ir ilgiau nei 14d. nepertraukiamai). 2) Ar gali "perkelti darbo vieta" i kita miesta (imones filialai yra keliuose miestuose), be rastisko darbuotojo sutikimo? Darbo sutartyje apie tai nieko nerasoma. Jei gali - ar privalo apmoketi transporto (arba apgyvendinimo kitame mieste) islaidas? Taip pat, ar kelione (~100km) i kita filiala isiskaiciuojama i darbo laika? 3) Kas ivyktu tuo atveju, jei tiesiog nebeeiti i darba (pvz. jei perkels darbo vieta i kita miesta, neapsimokes toliau dirbti uz likusia atlyginimo dali, ar pan.)? Atleidimas uz pravaikstas be jokiu rimtesniu pasekmiu (na neskaitant visu likusiu kompensaciju praradimo)? Ar pvz. gali prigalvoti kokiu nors "imone del darbuotojo neatejimo patyre nuostolius", ir reikalauti juos kompensuoti? Realiai visi darbai jau perduoti kitam darbuotojui. Ar visgi geriau paciam nutraukti darbo sutarti, ispejus pries 14 dienu (127 DK straipsnis)? 4) Kokie dar tiketini/realus budai, kuriais imone gali bandyti ikasti? :) P.S. Jei kazkam atrodo keistai, kad atlyginimas buvo gaunamas ir autoriniais, o isejimo metu buvo noreta kazkokiu kompensaciju / socialiniu garantiju tarsi gavus pilna "sodrini" - tokie lukesciai ne nuo lubu nukrite. Tiek priimant i darba, tiek individualiu pokalbiu ar bendru susirinkimu su darbuotojais metu buvo akcentuojama, kad imone "autoriniams" atlyginimams uztikrina tokias pats socialines garantijas kaip sodrinio atlyginimo atveju. Pvz.: kai buvo mokesciu lengvatos kompiuteriams, studijoms, busto paskoloms, etc. - imone is tikro tai kompensuodavo. Tik dabar staiga, be isankstinio perspejimo, visa tai kazkur dingo :) --- Zinute patalpinta is http://read-newsgroups.com/