"Cashas" <cashasbemeilo@gmail.com> wrote in message news:hpnt34$fi3$1@trimpas.omnitel.net... > Sveiki, > > naujas akcininkas nori pasirašyti naują darbo sutartį su manimi (įmonės vadovu), o kartu ir pilnos materialinės atsakomybės sutartį. Darbo sutartyje konfidenciali informacija apibrėžta, be kita ko, ir taip: > > Įmonės verslo projektai, informacija apie pirkėjus, tiekėjus, verslo partnerius; Normalu. > bet kokia informacija, aukščiau nepaminėta ir Įmonei turinti komercinę ar potencialią komercinę vertę; Ne visai normalu, bet įprastai stengiamasi sukonkretinti, pagal įmonės veiklą. Informacijos tipų inventorizaciją visada įmanoma nesunkiai atlikti, pasitelkus specialistus. > ir sakoma, kad aš turiu tą informaciją saugoti ir neturiu teisės jos atskleisti. Be jokios abejonės. Jei galva to nedaro, tai negali tikėtis iš savo pavaldinių. > Kadangi už šito konfidencialumo punkto pažeidimą gresia labai didelės baudos, tai įdomu, ar tai, kad aš dirbsiu panašų darbą kitoje įmonėje ir naudosiu darbe tą informaciją (apie pirkėjus, tiekėjus ir verslo partnerius) reikštų jos atskleidimą ir nesaugojimą? Mano manymu - taip, todėl šitą punktą reikėtų sujungti su nekonkuravimo sąlyga, nes realiai jis man neleidžia dirbti panašaus darbo. Ar aš klystu? Tiesioginio ryšio nėra. Bet realiame pasaulyje stengiamasi užtrinkti nekonkuravimo sąlygas, bent metams, kai kada ir ilgiau (2-3 - max.). Paprastai akcininkai atsirenka atitinkamo lygio ir sopračio vadovus. Normaliu atveju jie atsirinks žmogų, kuris jei ir darys karjerą, tai ne į to pačio profilio įmonę, o kokią kitą verslo šaką. Tai rodo vadovo profesionalumą, kad jis užsiima savikūra, save tobulina, neužsisėdi vienoje šakoje/vietoje. Jei vadovas turi interesų pats užsidirbęs kurti verslą, be abejo būtų protingas nekonkuravimas, ką vertėtų aptarti. > Kitas klausimas - man siūloma pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir sakoma, kad aš prisiimu visišką materialią atsakomybę už "darbinių pareigų vykdymą" bei už turtą, o "Turtas Darbuotojui gali būti perduodamas tiek pasirašant atitinkamus priėmimo – perdavimo aktus ar kitus dokumentus, iš kurių galima spręsti, jog Turtas perduotas Darbuotojui, tiek faktiškai perduodant Turtą Darbuotojui". Prie dabartinės situacijos akcininkai elgiasi išmintingai. Nes nevyniojant į vatą, sukčių - pilna. Kad reikia apibrėžti abipusiai protingus susitarimo parametrus - klausimas kitas. Nors paprastai vadovas baudžiamas ne bauda, o priedų, neretai ir didelių, gerokai didesnių, nei jo alga, netekimu. Baudos jei ir privalo būti, tai tik už tokiu atvejus, kurie būtų pagal sutarties apibrėžimus apibrėžiami kaip tyčia, sąmoningas aplaidumas, arba itin didelis nesąmoningas aplaidumas. Be abejo, tą įvardinant ne šitais terminais, o atitinkamais punktais. > Aš suprantu, kad tas perdavimo faktas čia labai laisvai interpretuojamas ir gaunasi, kad aš pilnai materialiai atsakau už visą įmonės balanse esantį turtą, o frazė "darbinių paeigų vykdymą" iš viso padaro mane materialiai atsakingu už viską. Ar aš neteisus? Ne, neatsakai, jei sufurmojamas teisingas pareigų delegavimas. Pvz.: atsakingas sandėlininkas, buhalteris, vairuotojas ir pan. - kiekvienas pagal savo sritis. Tavo darbas yra tik kontroliuoti pastarųjų darbą, ir atsiradus nesklandumams - imtis priemonių, tame tarpe, informuojant akcininkus geranoriškai. Darbinių pareigų vykdymas - tai valdymas - planavimas, vykdymas, kontrolė. Tą direktorius privalo atlikti. Bet jis neatsako už balansinio porcelianinio puoduko sudužimą kalbantis su klientus, arba jei perpiet prisigėręs darbininkas ką nors sulamdo. > Dar vienas įdomus dalykas - man sako, kad šiais laikais tokias visiškos materialinės atsakomybės sutartis akcininkai jau pasirašo su visais įmonių vadovais, todėl mano nenoras rizikuoti visu savo turtu yra nesuprantamas. Ar tikrai jau tokios visiškos materialinės atsakomybės sutartys su įmonių vadovais yra norma? Norma yra pageidautina, tačiau visada yra išimčių. Kita vertus, visada vadovui gali būti sudarytas bandomasis laikotarpis (formalus ar ne - kitas klausimas), kurio metu jis privalo pats savo iniciatyva "inventorizuoti" padėtį ir pagal ją nuspręsti, ar gali prisiimti atsakomybę, pagal jam iškeltus tikslus. Jei gali - prisiima, jei ne - nurodo išimtis, kuriomis prisiimti nenori. Paprastai tokiu atveju jis gali tartis su akcininkais, kad būtų skirtas biudžetas (laiko, pinigų ir kitų išteklių), kad pakelti būklę iki situacijos, kurioje jis jau gali prisiimti įsipareigojimus. Visada bus du kraštutinumai - JAV talmudai ir Afganistanas su ginklu. Pačiam spręsti, kurioje vietoje yra tinkama proporcija tarp civilizacijos ir laisvės.