rinktis galima visada. Bet pagrindinis kriterijus būtų amžius ir vėžio eiga. Aš nežinau nė vienos vyresnio amžiaus 
žmonių sėkmės istorijos su tradiciniu gydymu. Bet žinau ne vieną be gydymo. Tai dviejų tipų žmonės - labai tikintys savo 
metodu (badavimas, vaistažolės, dar koks briedas) arba labai padėję ir tiesiog mėginantys džiaugtis tuo laiku, kuris dar 
liko. Sūnaus draugo bobucia, tokia velnių privalgiusi rumunė, taip džiaugiasi jau 20 metų. Ji net nežino, ar tą vėžį 
tebeturi, nes kai jai jį 3 stadijoj nustatė, ji nustojo lankytis pas gydytojus. Sakė, tie subinės tik nuotaiką gadina :) 
beje, akademinė medicina gydymo sėkme laiko 5 metų išgyvenimą po diagnozavimo. Jaunas žmogus paprastai tiek ištveria

"bzik" <bzik@bzik.bzik> wrote in message news:kefs75$2sn$1@trimpas.omnitel.net...
> Man rodos stadija ir yra tas klausimas, kai verta rinktis.
> Močiutė atsisakė visų mėsinėjimų (kasos vėžys) ir dar 3m. ramiai pragyveno. Gal tik paskutinis pusmetis kiek sunkesnis 
> buvo. Kai jau atgulė, per savaitę ir pasimirė.
> Žmonos dėdė taip su plaučių vėžiu porai metų susigyveno. Jei būtų ėmesis gydymo, kažin ar pusmetį būtų tempęs, nes po 
> pirmos chemijos vos nepasimirė.
> O kaimynė gyvenime jau dvi chemoterapijas praėjusi, nes vėžį rasdavo užuomazgų lygy.