Yra kad buna ir kitaip. Buna kad konkretaus produkto tik pagaminimas uzsakomas pas fabrika. Fabrikui pateikiamos schemos, liejimo formos ir kita, fabrikas pagamina uzsakyta kieki ir perduoda uzsakovui, toliau produkto gamybos netesia. Tokiu atveju labai stipriai fabrikas neslepiamas, nes klientas neapeis pardavejo, mat fabrikas gamybos produkto netesia, o produkto parduoti neturi teises. Taip buna retokai, ir dazniausiai taip pas fabrika uzsako gamyba dideles imones, kurios turi didelius kiekius, daznai, zinomo produkto, taciau del vienu ar kitu priezasciu savo fabriko neturi. Tokiu atveju ne retai pasitaiko kad pinigus sumoki XXX, tada XXX nurodo kad pasiimsi prekes is fabriko YYY. "Tony @" <tony@tiltas.lt> wrote in message news:lek8s4$8hj$1@trimpas.omnitel.net... > nu ne. Perpardavinetojas pasistengs, kad su fabriku neturetum jokiu > reikalu. Is cia ir jo "biznis". > > -- > Tomas > > > "kew kw" <kew@kew.com> wrote in message > news:lei0kd$g51$1@trimpas.omnitel.net... >> >> Kiek þinau nemaþai ámoniø prisistato save kaip gamintojà, skelbiasi, kad >> gamina ir tt, nors realiai yra tik perpardavëjai kurie sëdi kokioj >> nedidelëj xamurkëj ir bando parduot. Dar vadinasi dropshipping ane? na >> èia viskas ok. >> >> Klausimas toks kaip ten toj Kinijoj bûna, ar kai moki pinigus uþ prekæ >> moki perpardavinëtojui ir jis sumoka fabrikui, ar taip pat veikia tokia >> sistema, kad uþsisakai per perpadavinëtojà, bet moki fabrikui tiesiogiai, >> fabrikas iðsiunèia man, o perpardavinëtojui ámonei sumoka procentà koká >> jie ten jau susitaræ? > >