"Audrys" <oginiekienoreikalaskokiadeze@takas.lt> wrote in message news:nonj1m$1jf$1@trimpas.omnitel.net... > http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/istorijos-detektyvai-ziauriausi-bolsevikai-kile-is-lietuvos.d?id=70446722 Maskoliai gavo tai ko nusipelne kai izenge i lietuviu gyvenamas teritorijas. "Lenino revoliucijos pradžia: degino gyvus, movė ant kuolų, plėšė medžiais" Knygos „Partijos auksas“ ištrauka 3w delfi.lt/news/ringas/abroad/lenino-revoliucijos-pradzia-degino-gyvus-move-ant-kuolu-plese-medziais.d?id=63472684 245 dideli valstiečių sukilimai įvyko 1918 metais vien 20 centrinės Rusijos rajonų. Kaimuose vyko tikri mūšiai. „Proletarinė“ spauda pasigardžiuodama „kepė“ tiesioginius reportažus iš apskričių miestelių, atmuštų iš sukilusių valstiečių: „Miestas nukentėjo palyginti nedaug. Dabar iš miesto gatvių renkami nužudytieji ir sužeistieji... tiesiog suvertė didžiulius kalnus lavonų, nusėję jais visas gatves“. Sava liaudis, kurios didelė dalis buvo uždaryta Gulage, izoliuota nuo likusiojo pasaulio geležine uždanga, turėjo dirbti ir uždirbti pinigus partijos vadams ir nomenklatūrai. „Komunistai į mūsų šalies valdžią atėjo 1917 metais kaip grobikai, daugiau nei septyniasdešimt metų elgėsi kaip okupantai, o, supratę, kad jų laikas praėjo, iki paskutinio siūlo apšvarinę liaudį ir sunaikinę valstybę, išsibėgiojo tarsi turgaus vagys“, – taip savo knygą pristato pats autorius I. Buničius. sovietų rojus..., 2011 03 24 21:13 „Žmonių lavonai buvo valgomi. Mirusiųjų iš bado giminės bent jau kurį laiką eidavo sargybas prie savųjų kapo...“ 1922 m. grįžęs iš Rusijos prof. Mülleris, vokiečių medicininės ekspedicijos viršininkas, pranešė spaudos atstovams, koks neapsakomas badas siaučia Kazanės, Samaros, Saratovo gubernijose. Kasdien badu ir visokiomis užkrečiamomis ligomis miršta tūkstančiai žmonių. Kai kuriose vietose guli priverstos krūvos lavonų. „Patirta, kad motinos suėda savo vaikų lavonus, o dabar tose vietose, kur nebėra duonos, žmonės ėda lavonus“.[13] Kanibalizmas (žmogėdrystė), pasak kai kurių rusų psichiatrų, nebuvo vien badas, bet kažin koks baisus nenormalus palinkimas, t. y. kūniškas ir dvasiškas išsigimimas. Žmonės neteko sveikos nuovokos, įvyko kažkoks žmonių sąmonės sudarkymas, sąžinės suteršimas nedorybe, žmonių prigimčiai priešingu socializmo mokslu. Bolševizmas, pasak Berdiajevo, nėra išorinė apraiška, iš šalies primesta rusų tautai, bet sunki dvasios liga, atspindys vidinio pikto, glūdinčio mumyse pačiuose. -cenzura- „Mūsų tauta, – rašo jis, – sunkiai nusidėjo, didele atgaila ji turi išpirkti savo dideles kaltes“. Mes dar pažymėsim, kad tos sunkios kaltės, nekalbant jau apie caro dvaro ir aukštųjų biurokratų kaltes, buvo kaip tik tos nihilistinės socialistinės inteligentijos, užsikrėtusios Tolstojaus evangelija.