>> nebus taip ir tiek.
>>
> Jeigu tada uzdirbai 5,000, o dabar 500 tai kiek tau kainuoja bulkute prie 
> kurio parasyta 1,5 lito dabar ir anuomet

individualiai mes ne tokiu tragediju galim pavadint, tai paaiskes tuoj kad 
bulkute kainavusi 1.5 lito zmogui kainuoja aukso luito kaina. Bet ziurint i 
bendra vaizda matau kamscius, daug zmoniu kabakuose centre lakanciu ne 
pigiausius gerimus, dideles eiles supermarketuose ir vidutini atlygi, iki 
kurio tadzikistanui tris gyvenimus vytis.

o tai kad lietuvoje ne kas antras bus projektu vadybininkas labai normalus 
procesas. As kaip emes busto paskola 1998 metais (tiesiai ant krizes) ir 
turejes suktis is paskutiniuju, be to kaip ekonomistas zinantis ekonomikos 
cikliskuma bei matydamas besipuciancius burbulus nuosirdziai atkalbinejau 
kiekviena nuo imamu isipareigojimu, nors akivaizdziai zmogeliai netempe net 
iki pradinio lygio pardavimu vadybininko. Dabar kai sedi arba be darbo, arba 
su 50% pajamu ir verkia del krizes nezinau ar turetu ka kaltinti. Kai 
paklausi ar kada skaite kokia gera knyga apie vadyba, pardavimus daznai 
atsakydavo "o nafig laika gaist?". Stai jums ir rezultatas. Aisku nesmagu 
kai pazistamiem zmonem asmenine tragedija vardu "statuso praradimas" vyksta, 
bet nuo iliuziju duzimo niekas neapsaugotas.

Tuo tarpu yra pazistamu kurie niekad aukstai netaike ir nemato bedu, 
sakyciau net ir nejaucia jokios krizes. Paskolu neprisieme, pinigu 
susitaupe, gyvena toliau ir nevargsta.

Tai stai griztant prie pradines minties - taip, galbut kazkam dabar yra 
laaaabai laaaaabai blogai, bet visumoje jokia cia ne krize. Jei norit 
pajusti kas yra tikra KRIZE, nuvaziuokit i IX forta, paimkit gera gida, 
ijunkit vaizduote, o po to perskaitykit Remarko "Naktis Lisabonoje". 
Isijauskit i tu gaudomu-saudomu kaili, ir tada suprasit ka as turiu galvoje.

lasaZ