http://teigiamai.blogspot.com/ --08 Spalio 2009-- Vakar pasirodę pramonės produkcijos kainų duomenys privertė vėl susimąstyti apie tai, kokia dinamiška ir lanksti yra mūsų šalies ekonomika. Rugsėjo mėnesį, palyginti su praeitų metų rugsėju, pramonės produkcijos kainos smuko net 19 proc. Įdomu tai, kad netgi taip stipriai mažėjant Lietuvos pramonės gaminių kainoms verslas sugeba išlikti pelningas (žiūrėti vakar dienos įrašą). Visgi dėmesį norėčiau atkreipti kitur. Kaip žinia, šalims, kurios susiduria su sunkmečiu, norint gerinti savo ekonomikos konkurencingumą galima eiti dviem keliais t.y. gana įprastu valiutos devalvacijos keliu (ypač tinka, kai nėra fiksuotas kursas) arba taip vadinamos vidinės devalvacijos keliu t.y. verslui mažinant kaštus ir atlyginimus ir taip atpiginant šalies gaminamą BVP. Dėl fiksuoto Lito kurso, Lietuva neturi pasirinkimo ir gali eiti tik antruoju keliu. Ir jai tai gana gerai sekasi, nes gamintojų, vartotojų ir eksportuojamų produktų kainos mažėja sparčiai. --08 Spalio 2009-- Šiandieną paskelbti nenuviliantys užsienio prekybos duomenys. 2009 m. rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 2 ir 4,3 procento (be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 2,2, o importas sumažėjo 2,1 procento). Dar labiau džiuginantis skaičius – gerėjantis prekybos balansas, rugpjūtį sumažėjęs per pusę, palyginti su praėjusių metų mėnesiu, o aštuonių mėnesių prekybos deficitas sumenko beveik 10 mlrd. Lt iki 3,3 mlrd. Lt arba net 75 proc. Tokio mažo užsienio prekybos deficito nebuvo nuo pat 2001 metų. Dar geresni einamosios sąskaitos duomenys, apimantys prekybos ir paslaugų balansus, pajamas iš darbo ir investicijų bei einamuosius pervedimus (dažnu atveju – tai užsienio lietuvių siunčiami pinigai namo). Sausio-rugpjūčio einamosios sąskaitos perviršis buvo 145 mln. Lt, praėjusių metų to pačio laikotarpio deficitas siekė 11 mlrd. Lt. Tai dar vienas rodiklis, demonstruojantis, kokia dinamiška ir lanksti Lietuvos ekonomika, kuriai nebėra poreikio einamosios sąskaitos deficitą dengti užsienio bankų pervedamomis lėšomis. Svarbiausia, jog esant subalansuotai einamajai sąskaitai, nebelieka spaudimo devalvuoti valiutą, nes valiutos (lito) paklausa tapo didesnė nei pasiūla. Žinoma, šis subalansuotumas atėjo „ne iš gero gyvenimo“, o smukus vidaus paklausai ir importo poreikiui. Kita vertus, net dviženkliu skaičiumi kritęs šiųmetinis eksportas neparodo, jog mūsų eksportuojamos įmonės tapo nekonkurencingos. Priešingai, jos sugebėjo, kaip tik įmanoma tokiu metu, sėkmingai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Kaip rašėme anksčiau, vietoje valiutos devalvacijos, įmonės atliko „vidinę“ devalvaciją, savo eksportuojamos produkcijos kainą (EKI) nuo piko 2008 metų birželį sumažinusios net 22 proc., o pramonės įmonės dar labiau - 25,5 proc. (GKI – ne Lietuvos rinka). Toks žingsnis leido netgi padidinti importo rinkos dalis svarbiausiose Lietuvai prekybos partnerėse – Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, o Lenkijoje – išsilaikyti tame pačiame lygyje.