Tema: Ar turi Lietuva Rusijos koncepcija?
Autorius: Geras
Data: 2010-02-28 08:32:42
http://www.lrytas.lt/-12672563991265073385-ar-turi-lietuva-rusijos-koncepcij%C4%85.htm

Ar turi Lietuva Rusijos koncepcija?


Me­cys Lau­rin­kus
2010-02-27 21:20
Rusija Lietuvos atzvilgiu turi. Mano manymu, siuo metu Lietuvoje yra apie 
3000 Rusijos slaptuju tarnybu agentu. Jie telkiasi ne vasaros stovykloms 
Neringoje, bet igyvendinti strateginiu Rusijos tikslu. Didziausia ju 
koncentracija yra energetikos sektoriuje. Kita svarbi sritis - susisiekimas. 
Pastaraisiais metais intensyviai okupuojamas smulkusis verslas ir 
informacine erdve.

B.Jelcino laikais Rusijos poziuris i Lietuva buvo padrikas, o kai kuriu 
Kremliaus sluoksniu - karinis revansistinis. Pastaraji turejome progos 
patirti.

Pastaraji desimtmeti Rusija emesi kitokios taktikos. Pradeta kurti regiono 
strategija, i kuria patenka ir Lietuva. Svarbiausia sioje strategijoje yra 
elektra, dujos ir nafta.

Rusija Baltijos valstybese ir Juodosios juros baseine siekia visiskos 
kontroles, o Vidurio Europoje del finansiniu istekliu stokos, perimant tik 
tam tikrus energetines infrastrukturos segmentus, siekiama strateginio 
dominavimo.

Dar 2003 m. lietuviskoje studijoje apie Rusijos koncepcija sia tema buvo 
taikliai rasoma - kontroliuodama Vidurio ir Rytu Europa bei pletodama sia 
zona aplenkiancius energijos istekliu transportavimo marsrutus, Rusija 
galetu uzsitikrinti saugu gamtiniu duju ir naftos eksporta i Vakaru Europa.

Per Vidurio ir Rytu Europa i Vakaru Europa galetu buti transportuojami ne 
tik Vidurines Azijos, bet ir Kaspijos juros baseino ar Persijos ilankos 
gavybos zonu energijos istekliai. Todel isitvirtinusi Vidurio ir Rytu 
Europoje, Rusija galetu blokuoti siu zonu valstybiu suartejima su Vakaru 
Europa. "Lietuva yra visiskai priklausoma nuo Vidurines Azijos gavybos 
zonoje isgaunamu energijos istekliu, jos energetikoje vis labiau isitvirtina 
Rusijos kompanijos, o tai sumazina Lietuvos galimybes uzsitikrinti 
nacionalini sauguma", - tokios isvados buvo daromos pries desimt metu.

Rusijos zvalgyba, realizuodama savo salies nacionalini interesa didinti 
energetine itaka be naktinio matymo prietaisu bei pistoletu, ir dirbo sia 
kryptimi.

Antroji koncepcijos dalis - liberalesne ir pozityvesne. Kremliaus 
geopolitikai iskele ideja, kad Lenkija ir Lietuva galetu buti Rusijos tiltas 
i Europos Sajunga. Isskirtinis vaidmuo cia tektu Karaliauciui 
(Kaliningradui).

Ne visi siai minciai pritare, bet is strategines darbotvarkes vis delto ji 
nebuvo isbraukta. Zvalgybai pavesta komplikuotose verslo situacijose 
abiejose pusese padeti surasti optimalu sprendima. Tai ji ir dare, ir su 
pertrukiais tebedaro iki siol.

Trecioji, bet ne paskutine koncepcijos dalis - informacine. Ji orientuota i 
visuomenes psichologija.

Rusijoje ir dabar tebeteigiama, kad yra dvi Lietuvos. Viena - 
landsbergine-adamkine, kita - racionalesne ir blaivesne, bet vis dar bijanti 
pirmosios, todel reikia apsisarvuoti kantrybe. Pagal sia koncepcija, 
lietuviai esa artimesni slavams nei Livonijos ordino vokieciu sugadinti 
latviai.

Rusijos informacine veikla Lietuvoje tokia ivairi ir daugialype, kad jai 
ivertinti jau reikia atskiros studijos. Itakos agentams musu valstybes 
informacine teritorija yra tikras Klondaikas. Vien ko verta beveik jau 
ketverius metus viesoje erdveje dirbtinai palaikoma beatodairiska kritika 
VSD atzvilgiu.

O ka reiskia kalbos ir veiksmai apie prorusiskas partijas, frontus, 
nacionalizavima? Vis dar tvirtinama, kad tai zmones is politiniu parasciu, 
bet juk jie po dvidesimties metu nepriklausomybes ir isdauze Seimo langus. 
Ir visuomene tuo nepasipiktino. Lietuvos atsakas i nauja Rusijos politika 
nebuvo priesiskas. Geopolitiskai orientuota i aktyvesnius rysius su busima 
Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Lietuva kure Rytu santykiu alternatyva. 
Drauge su Lenkija budama garvezys i ES minetoms salims vagonuose ji tempe ir 
ateities rinkas.

Noredama prisitaikyti prie nauju aplinkybiu Lietuva, vaziuodama siais 
begiais, galetu tureti daug politines bei ekonomines naudos. Strateginis 
Lietuvos demesys Baltarusijai, Ukrainai, Gruzijai erzina Rusija. Ypac po to, 
kai Lietuva pradejo advokatauti Gruzijai.

Ne siaip sau Lietuvos uzsienio reikalu ministro vizito i Maskva metu ant 
stalo buvo padeti teigiami ministro pareiskimai apie Gruzija. Malonus 
Rusijos laiskai Lietuvai reiskia Kremliaus vilti, kad musu politikai Rusijos 
kariniu baziu Abchazijoje ir Pietu Osetijoje nebevadins Gruzijos okupacija. 
Is to, kas siuo metu kalbama apie Lietuvos uzsienio politika, sunku daryti 
isvada, kad ji keiciasi.

Teigiama, kad siekiama balanso ir pusiausvyros. Tai ir vadinama koncepcija.

Taciau kai zmogus svyruodamas eina namo, jo pastangos islaikyti pusiausvyra 
nera koncepcija, tai tiesiog naturali busena. Koncepcija prasideda tada, kai 
pasirenkamas savitas kelias bei prisiimamas sau ir kitiems idomus ir 
naudingas vaidmuo.

Mano manymu, Lietuvai deretu testi ir tobulinti V.Adamkaus laikotarpiu 
pradeta kurti atsaka Rusijai, o, uzuot VSD atzvilgiu is visuomeniniu 
organizaciju, Seimo ir net Vyriausybes skelbus principa - pagausim, 
pagausim, - leisti VSD paciam pagaliau uzsiimti savo darbu.