Tema: Re: reikia imti pavyzdi is lenku
Autorius: Vidas Makauskas
Data: 2018-05-19 12:49:39
On Sat, 19 May 2018 09:02:36 +0000, Stardust wrote:

> 1940tais Lietuva buvo be Vilnos ir Memelio. Kam tas pastovus bliovimas
> apie okupacija to, ko kaip ir nebuvo? Это насмешка, развалины, а не
> государство. Литву создал Сталин.
> 
Lenkai buvo okupave Lietuvos msiostine 20 metu. Tai kieno tada Vilnius?


"Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto 
lenkinimas"
1943 m. rudenį atsirado lenkų partizanų (juos apginklavo Hitleris kovai 
pries rusus). Tarp jų ir raudonųjų kovotojų Dieveniškių apylinkėse 
susidūrimų nebūta. Kartą, jau esant Dieveniškėse lenkų partizanų štabui, 
pro šį miestelį Trobų link nužygiavo keli tūkstančiai raudonųjų 
partizanų. 
Lietuvos lenkų spaudoje daug rašoma apie Armiją krajovą... 1943 m. 
gruodžio 31 d. Stakų miškuose lenkų partizanai likvidavo plėšikų gaują. 
Vietinių gi gyventojų teigimu, Stakų miškuose Armija krajova sunaikino  
besislapstančius žydus.
Dėl baltųjų lenkų partizanų teroro nuo 1943 m. rudens Dieveniškių 
valsčiuje nebegalėjo veikti nė viena lietuviška mokykla. Gana anksti 
pradėta naikinti valsčiaus administracija. Iš pradžių lenkų partizanai 
stengdavosi neišsiduoti, kas jie tokie. Pavyzdžiui, 1943 m. akovcai, 
atėję į Stalgonis, kalbėjo rusiškai. Iš žmonių atėmė 6 arklius, daug 
maisto produktų. Kas tai per „svečiai“, gyventojai lengvai išsiaiškino.
....
1944 m. sausio mėnesį į AK rankas pakliuvo septyniolikmetis Vaclovas 
Kuklys. Kartu gulėjo dar septyni nušautųjų kūnai. V. Kuklys buvo žiauriai 
nukankintas  rastas su nuluptais nagais, nupjautomis ausimis, 27 
durtinėmis žaizdomis.
Gegužės mėnesio pabaigoje Dieveniškėse įsikūrė Armijos krajovos štabas. 
Čia vykdavo improvizuoti AK teismai. Toks „tribunolas“ skelbdavo mirties 
nuosprendžius konstatuodamas, kad asmuo „nusikalto lenkų tautai“. Šitokiam 
„nusikaltimui“ įrodyti pakakdavo kieno nors liudijimo, kad teisiamasis 
agitavo už Lietuvą.
AK kankintas ir inscenizuoto teismo sprendimu 1944 m. gegužės 26 d. 
sušaudytas dieveniškėnas Jonas Kakarieka, nes leido savo vaikus į 
lietuvių gimnaziją Vilniuje. Akovcai nenorėjo leisti net jo lavono 
palaidoti.
AK sušaudė buvusį Graužiškių valsčiaus viršaitį (pavardės nustatyti 
nepavyko) bei kitus lietuvius, daugiausia tarnautojus, pagautus 
kaimyniniuose valsčiuose. Jų pavardės nežinomos.
Žižmų kaimo žmonės mena akovcų sušaudytus baltarusius Sušinskį ir 
Jakavičių, nepanorusius kovoti baltųjų lenkų partizanų gretose.
....
Tuo metu užėjo baltieji lenkų partizanai. Patikrino vaikino dokumentus, o 
ten užrašyta, kad tautybė  lietuvis. Krajovos vyrukai pririšo jaunuolį 
prie suolo ir plakė iki sąmonės netekimo. 
Vieną naktį baltieji lenkų partizanai išsivarė už kluono to paties kaimo 
gyventoją Gurską, visaip jį terorizavo, grasino nušauti, liepė pačiam 
išsikasti duobę. Kitą Prabačiškių kaimo gyventoją lietuvį lenkų 
partizanai naktį nuogą išvarė į lauką. Prie jo kūno pririšo šiaudų ir 
padegė juos. Žmogus smarkiai apdegė.
Nesigailėta net moterų. Rimašiuose lenkų partizanai sumušė Elenos 
Gaidienės motiną. Kitą kartą Armijos krajovos kovotojai pasiguldę plakė, 
kol pradėjo tekėti kraujas, Žižmų kaimo gyventoją Anelę Mickevičienę. 
Akovcų mušta ir Mikalina Dvinelienė iš Žižmų.
Kaziulių kaimo gyventojas Viktoras Lelka prie religinių paveikslų buvo 
pasikabinęs ir nupieštus Vytį bei Vytautą Didįjį. Užėję pas V. Lelką 
akovcai, pamatę lietuviams brangius simbolius, tiesiog padūko: ėmė į 
paveikslus šaudyti, paskui juos nukabino, trenkė į žemę ir čia pat 
sudegino. „Kaltininką“ V. Lelką pririšo prie suolo ir žiauriai sumušė.
Akovcai didžiausiame Kaziukų kaimo klojime rengdavo lenkiškas pamaldas, į 
kurias suvarydavo visus gyventojus. Grįžę namo, žmonės dažnai pasigesdavo 
savo daiktų. 
Padvarių kaimo gyventojas Stasys Kuklys buvo užkasęs savo dviratį į žemę. 
Akovcai mušė ir kankino tol, kol pasakė, kur paslėptas dviratis. Panašiai 
kankintas Baltučių kaimo gyventojas Jonas Zilba ir kiti. Iš Padvarių 
kaimo gyventojų Armija krajova atėmė arklius, dalį raguočių, vežimų ir 
kt. Armijos krajovos rekvizicijos buvo negailestingos ir nežmoniškos. 
Šiudainių kaime iš šeimos, kurioje augo aštuoni vaikai, atėmė dvi karves 
ir paršą, 50 kg druskos. Vaikučius AK banditai nuplakė bizūnais.
....
Nepakeldami teroro, dėl nuolatinių plėšimų, bado, lietuviai pradėjo 
užsirašinėti lenkais. Taip „savanoriškai“ buvo pasirenkama tautybė.