pizdec debilumas ...... kazkokia banditu shaika pasiskelbe teisingumo vykdytojais ir super asilas dar siulo tai prideti prie konstitucijos ....... pasiekei nauja imbecilumo rekorda. "Vitas" wrote in message news:pjn18e$vo3$1@trimpas.omnitel.net... jo žodžius galima įrėminti kiekvienoje valstybinėje įstaigoje, parašyti kaip priedą prie konstitucijos bei vaikai mokyklose turėtų padeklamuoti atmintinai. > > Vieno iš paskutinių Lietuvos partizanų paskutinis žodis 1962 m. teisme. > > Kai buvo suteiktas paskutinis žodis – vienas paskutinių Lietuvos partizanų > Juozas Streikus kalbėjo dvi valandas. Jis kaltino. Nesigynė, nieko > nepaneigė, net akivaizdžiai išgalvotų kaltinimų. Į teisėjo klausimą “Už ką > žudėte tarybinius piliečius?” - Juozas atsakė: > > - Aš nieko nežudžiau. Mes baudėme mirties bausme, remdamiesi mūsų karo > lauko įstatymais ir ne tarybinius piliečius baudėme, o išdavikus. Nė vieno > nenušovėm, kas netarnavo saugumui, neišdavė partizanų, nežudė jų šeimų, > nedegino mūsų namų ir netrėmė į Sibirą savo tėvynainių. Jūs drįstate mus > kaltinti? - klausė teisiamasis.- Už ką? Ar tai aš su savo vyrais > įsibroviau į Rusijos platybes, gal mes, lietuviai, trėmėme rusus į > negyvenamus šiaurės ledynus? Gal mes jus užpuolėme, jūsų namus plėšėme? > Tai jūs atėjot į mūsų žemę, užgrobėt mūsų sodybas, pelenais pavertėt > daugybę namų, tai jūs šaudėt į mus. Mes tik priešinomės, gynėme savo > kraštą, savo laisvę, mes buvome priversti imtis ginklo. O ko jūs > tikėjotės? Jūs mus žudysite, o mes privalom tylėti kaip avinėliai? Mes > savo rankomis užsidirbam duoną, neatimame jos iš silpnesnių. O kol mes > dirbame, nugarų neištiesdami,- jūs gaminate ginklus, grobiate ištisas > valstybes, atimate iš žmonių jų sukurtas gėrybes. Taip, jūs mus pavergėt, > kurių nespėjote nužudyti ir ištremti į Sibirą, mes likome su broliu > paskutinieji... miške. Kiti jau nužudyti, net jų kūnai išniekinti... Ir > jūs dar drįstate mus teisti? Kokia teise? Sakykite, kas jums suteikė teisę > pasmerkti mirčiai už tai, kad mes gynėme savo namus, tautos papročius? > Žinau, susidorosite su manimi, bet sakau jums - Lietuva bus laisva. Mūsų > aukos, mūsų kova nebus veltui ir Lenino paveikslai nekabės per amžius ant > Lietuvos namų sienų. Ir mūsų trispalvė dar suplevėsuos. Šiandien jūs > galingi, ginkluoti, visai lietuvių tautai jau paskelbėt mirties > nuosprendį, bet jums niekada nepavyks nužudyti mūsų meilės Lietuvai, mūsų > tikėjimo ir vilties išgyventi raudonąjį marą, išlikti gyviems. Mums > svetimas prievarta brukamas jūsų bolševizmas, jokia jėga jums nepavyks > pavergti lietuvio dvasios. Žmonės kentės, galbūt netgi vykdys jūsų > įsakymus, paklus jūsų nurodymams ir tvarkai, tačiau niekada nepriims jūsų > ideologijos, liaudis prakeiks jus, į jus niekas nesikreips pagarbiu > žodžiu. Galima prievarta paversti visą tautą nebylia darbo jėga, bet ne > jūsų jėgoms pavergti mūsų sielas. Jūs žudote mus, tyčiojatės iš visko, kas > mums šventa. Mes ginamės, ir toji kova dar nebaigta ir nepasibaigs su > paskutiniojo Ažvinčių girios partizano mirtimi. Mes turėjom teisę gintis > visomis įmanomomis priemonėmis. Okupuota, pavergta, žudoma tauta visada > bus teisi, nesvarbu, kokius gynimosi būdus jai tenka pasirinkti. Jūs > drįstate kaltinti mane, kad kovojau ginklu? Matyt, per mažai aš šaudžiau, > matyt, per mažai žuvo okupantų svetimose žemėse, jei jūs teisiate tuos, > kurie ginasi. Jūsų tiesa pagrįsta melu: net jūsų generolų pažadai - melas. > Kiek aš buvau laisvas? Dvejus metus?.. Argi tai buvo laisvė, kai sekamas > kiekvienas tavo žingsnis, girdimas kiekvienas žodis? Bet ir per tuos > dvejus metus aš stačiau namus, elektros stoteles, o jūs tuo metu žudėte ir > tebežudote. Net tuos, kurie jau sudėjo ginklus, net nugalėtus žudote. Kas > jūs tokie? Tylit? Neturit ką atsakyti? Tada aš atsakysiu: jus pražudys > jūsų pačių melas, jūsų sukurta prievarta, ir ateis diena, kai Lietuva vėl > gyvens taip, kaip sugeba ir nori pati. Ateis tokia diena, nors jūs jau > nužudėt pusę lietuvių tautos. Tokia tat atneštoji jūsų laisvė... Tokia > pati ir jūsų atneštoji moralė: pasižiūrėkit į savo kareivius. Girti > plėšikai! Kaip jie elgiasi su nekaltais mūsų žmonėmis? Suskaičiuokite, > kiek šeimų, kiek namų jūsų rankomis sunaikinta. Ir jūs dar mėginate mums > sąskaitas pateikti! Ateis valanda, kai jus prakeiks visos jūsų pavergtos > tautos! Ateis laikas, kai jūs būsite teisiami, kai reikės atsakyti > žmonijai ir istorijai už jūsų padarytus nusikaltimus pavergtoms mažoms > tautoms. Kur jūs dėsitės su savo ginklais ir tinginyste, kai visas > pasaulis pasmerks karus, sunaikins ginklus? AŠ tikiu - bus tokia diena > žemėje. Kaip jūs tada pažiūrėsite teisingumui į akis? > Taip, šiandien jūs mane teisiate, pasmerktas aš... Bet jus ateityje teis > visas pasaulis. Su visais jūsų stabais ir komunizmo tvirtovėm. Net žodis > komunizmas taps keiksmažodžiu. Gal bus diena, kai ir jūs patys > praregėsite, pamatę savo dirvonuojančius laukus ir nužmogėjusius > generolus, ir išsigąsite, sukūrę baisią karo mašiną, kuria taip > didžiuojatės. Ir jei bent vienas dar būsite gyvas, gal prisiminsite čia > išgirstus paskutiniojo Lietuvos partizano žodžius. Todėl dar kartą sakau > jums: Lietuva nemirs su mano mirtimi. > - Aš kovojau garbingai: gulinčio nemuša, kaip sako mūsų liaudies išmintis. > Mes tada dar tikėjom, kad ir jūsų kova bus garbingesnė... Gaila, mes > skirtingai garbę suprantame. Dabar matau: mums reikėjo kitaip elgtis, > visiems sukilti prieš jus, visomis išgalėmis: protu, ištverme, neapykanta > ir ginklu. Visiems iki vieno - į miškus, visiems iki vieno negailestingai > kovai pasiryžti: arba - arba... Gal nebūtų mūsų kova apjuodinta, gal > nebūtų jūsų nurodymu atsiradusios miškuose banditų gaujos, veikusios > partizanų vardu. Gal nebūčiau šiandien teisiamas, o mano tauta nebūtų > pavergta. > Mums ne gintis reikėjo, o persekioti jus, šaudyti be jokių garbingos kovos > taisyklių, o mes tik gynėmės. Ir kai Lietuva šitą supras - ji bus laisva. > - Aš neprašau iš okupantų malonės pasigailėti ir nieko pats nesigailiu, > gal tik vieno... Mes mokėme savo vaikus tik duoną auginti, medį sodinti, o > reikėjo išmokyti taikliau šaudyti, be gailesčio, nes okupantai nė vieno iš > mūsų nepasigailėjo. Ir negailės, ir plėš, ir alins mūsų tautą tol, kol ji > neišmoks gintis taip, kaip bitės gina savo avilį, kol visi kaip vienas > nepasitiks priešo su ginklu rankoje. > - Neprašau pasigailėjimo - aš gyniau, kas man ir mano Lietuvai buvo ir > amžiams liks šventa. O dabar - žudykite, jūs žudyti mokate geriau. Tik > neužmirškite - atbus tautoje mūsų pralietas kraujas, pasibels į kiekvieno > lietuvio širdį, ir tada pralaimėsite jūs - prievartos ir smurto nešėjai. > Pralaimėsite, nes nieko gero nepadarėte savo rankomis, savo darbu ir > meile, nuo pat savo kruvinos revoliucijos pradžios nieko gero nesukūrėte, > tik naikinote. Apiplėštų tautų turtai nepadarys jūsų nei turtingesnių, nei > galingesnių. > Aš niekinu jus. Ir mirdamas visai nesigailiu būtent šitaip nugyvenęs savo > trumpą gyvenimą: aš gyniau Tėvynę, aš mylėjau Lietuvą ir mirštu laisvas - > šitų jausmų jūs nepajėgsite nužudyti. > > * * * * * * * * * * * * * * > > Juozapas Streikus-Stumbras (g. 1923 m.) – 1941 m. Birželio sukilimo > dalyvis. Nuo 1944 m. liepos mėn. tėvo vadovaujamo Žalgirio būrio > partizanas. 1945 m. rugsėjo 28 d. žuvus tėvui tapo Vytauto apygardos Lokio > rinktinės Vyties kuopos vado pavaduotoju. 1947 m. rugsėjo mėn. paskirtas > šios kuopos, o 1949 m. sausio 7 d. – Džiugo tėvūnijos vadu. Jam sugauti > buvo siūlomi dideli pinigai. 1950 m. į kuopą buvo infiltruoti net du > agentai, tačiau jų tapatybė buvo atskleista. 1958 m. liepos 22 d. > legalizavosi Obelių mstl. kartu su broliu partizanu Izidoriumi-Girėnu ir > partizanu Vladu Krasausku-Kukučiu LSSR KGB pirmininkui Kazimierui > Liaudžiui garantavus partizanų neliečiamumą. 1961 m. spalio 6 d. suimtas, > apkaltintas ginklų laikymu ir negrąžinimu. Nuteistas mirties bausme. > Sušaudytas 1962 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje. 1998 m. vasario 10 d. J. > Streikui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto > apsaugos ministerijos 1999 m. gegužės 13 d. įsakymu jam suteiktas kapitono > laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. gegužės 15 d. dekretu > apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).