ilgokai dirbau su castle ir ish dalies man jis labai patiko:
1. nereikia jokios konfiguracijos kodinti (jokiu appSettings readinimo, 
jokiu kitu crapuliu). jei klase turi properti - ji galima uzsetinti.
2. labai tinka tam tikriem scenarijam, kur pvz realizuojamas konvejerinis 
processinimas su optional veikiejais (ijungi ishjungi tai ka nori). labai 
tinka scenarijams, kuriems tu noresi rashyt extendable funkcionaluma addinsu 
pagalba ar pan.

kita vertus - jei nesi tikras ar reikia factorinti tavuosius komponentus, 
negaishk ir nefactorink. xml'as ciulpia tuo aspektu, kad klaidas pamatysi 
tik runtime (nu paciu geriausiu atveju - priesh tai testai patikrins ir 
sufailins). xml'as be pribambasiu nesiulo jokio intellisence, kas irgi yra 
pain.

"viesulasT" <a@a.com> wrote in message 
news:hc427i$ics$1@trimpas.omnitel.net...
> Cia toks gan abstraktus klausimas, bet kokia nauda reliai duoda DI 
> frameworkai? Konkreciai imant, tarkim, Spring, neskaitant singletone 
> uztikrinimo, kokie butu DI pliusai palyginus su paprasciausiu factory 
> memtodu ar blogiausiu atveju, new, paduodant tiesiai i konstruktoriu? Nes 
> kolkas susidarau toki vaizda, kad is esmes skirtumas tik, kad gali xml'e 
> apsirasyt ir nereiks keist kodo, galbut nereiks perkompiliuot ir t.t.
>