memel schrieb: > o kiek reik vandens, tai manau kiekvienas zmogus asmeniskai turi jaust. Deja, ne visada. Dažniausiai pirmosios troškulio apraiškos šiuolaikinio žmogaus pojūčių skalėje pagal prioritetą nustumtos kažkur į daugiau mažiau apatinę vietą. O daug šaltinių tvirtina, kad kai jau labai nori gerti (dauguma žmonių tik į tai ir reaguoja), tai jau yra per vėlu, organizmas jau yra peržengęs "sveiką" ribą. > man pvz. ziema ir puslitrio vandens pakanka ir daugiau visai nenoriu, o gert > kiek kiti rekomenduos - tai jau ne. Žinoma, priklauso no to, ką ir kiek tu valgai (gal tik sriubom ir šviežiais vaisiais ir daržovėm maitiniesi ;) ), bet šiaip labai abejotina nuostata, jeigu tikrai tik tiek geri per parą. Nes yra toks reiškinys, kaip "normalaus" troškulio nejautimas. Šneku, nes mano vienai dukrai taip (nuo pat mažens). Išaiškėjo, pradėjus ieškoti priežasčių, kodėl vaikas, atėjus vasarai ir šiltėjant orams, vis markstosi (jai tada buvo kažkur 2-3 metai). Galutinė diagnozė po įvairiausių ieškojimų - per mažai geria :)) Kadangi atkreipus dėmesį į šį faktą ir ėmusis priemonių (t.y., nuolat primenant, kad atsigertų), reikalai susitvarkė, tai diagnozė buvo teisinga :) Dabar jau didelė ir pati žino, bet va kaip tik manęs neseniai prašė - primink man dieną, kad atsigerčiau, o tai atsimenu tik vakare...