nu ir vel labas rytas, prie ko cia rasalas? :)

cia labai daug visokios tuftos, nu bet faktas ir lieka faktu nemazas vyno 
suvartojimas varo prie hepatito. Kazkur skaiciau, kad Graikai, Italai, 
Prancuzai, tie patys ispanai praktiskai sirdies ir kraujagysliu ligom 
neserga, taciau jie didziaja dalimi turi problemu su kepenimis :))

Prancūzų paradoksas: ar vyną gerti sveika? (2005.04.20)

Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai parodė, kad mirštamumas nuo širdies 
ligų Prancūzijoje yra mažesnis negu kitose išsivysčiusiose šalyse, nepaisant 
prancūzams būdingo gana gausaus sočiųjų riebalų vartojimo, rūkymo bei 
nedidelio fizinio aktyvumo. Šis reiškinys pavadintas „Prancūzų paradoksu“, 
pradėtos tirti jo priežastys. 1970 metais vienas Bordo universiteto 
profesorius iškėlė hipotezę, kad prancūzai širdies ligomis serga rečiau, nes 
daugiau negu kitų šalių gyventojai vartoja raudono vyno, kuris „saugo“ 
kardiovaskulinę sistemą. Hipotezė buvo patvirtinta 1982 metais tiriant 
gyvūnus. Remiantis moksliniais tyrimais, raudonas vynas apsaugo nuo širdies 
ligų, tačiau nėra aišku, ar taip veikia tik raudonas vynas, ar bet koks 
alkoholis.

Vynas yra dažniausiai prancūzų vartojamas alkoholinis gėrimas. Vyno 
gamintojai, reklamuodami savo produktus, sėkmingai naudojasi „Prancūzu 
paradoksu“, todėl vyno suvartojimas gerokai padidėjo ir visame pasaulyje.

Raudonas vynas gerina lipoproteinų (riebalų) apykaitą, nes turi 
antioksidantinių medžiagų - fenolių. Fenolinių junginių yra ir aluje, 
stipriuosiuose alkoholiniuose gėrimuose, tačiau daugiausia jų raudoname 
vyne. Šių medžiagų yra ir vynuogių sėklose bei odelėje, arbatoje, šokolade, 
vaisiuose, daržovėse, ypač svogūnuose. Raudoname vyne fenolinių junginių 
koncentracija 20 kartų didesnė negu baltame. Nors bealkoholiniame raudoname 
vyne taip pat yra fenolių, šis vynas neturi tokių apsauginių savybių. 
Manoma, kad fenoliniai junginiai tik potencijuoja apsauginį paties alkoholio 
efektą. Kiniečių naudojamas ryžių vynas fenolių neturi, tačiau apsauginėmis 
savybėmis pasižymi.

Mokslininkai tiria, kaip pats alkoholis veikia medžiagų apykaitą ir 
kraujagysles. Yra duomenų, kad alkoholis didina didelio tankio lipoproteinų 
(„gerojo“) cholesterolio koncentraciją plazmoje, mažina kraujo krešėjimą; 
gerina kraujagyslių endotelio funkciją. Tačiau alkoholio poveikio negalima 
paaiškinti vien šiais biocheminiais mechanizmais, reikalingi išsamesni 
tyrimai.

Alkoholio „gydomosios“ savybės vertinamos nuo tų laikų kai jis buvo 
pagamintas. Per pastaruosius keletą dešimtmečių buvo atlikta daugybė 
mokslinių tyrimų vyno poveikį sveikatai išsiaiškinti. Sužinota, kad vyne yra 
vitaminų A, B ir C bei 13 būtinųjų mineralų. Iki 20-ojo mažiaus vynu buvo 
gydomi įvairiausi susirgimai, pvz. baltas vynas buvo naudojamas šlapimo 
išsiskyrimui skatinti, raudonas Burgundijos vynas – dispepsijai, Bordo – 
skrandžio ligoms gydyti, o šampanas – pykinimui ir peršalimui. Tačiau tada 
nebuvo medikamentų - efektyviai ir specifiškai veikiančių priemonių. Dabar 
alkoholio poveikis jokiu būdu negali būti įvardijamas kaip natūralus ir 
„sveikesnis“ negu medikamentų.

Skeptikai alkoholio apsaugines savybes vertina atsargiai, nes yra ir 
saugesnių širdies ligų prevencijos būdų: valgyti daug ir įvairių vaisių bei 
daržovių, grūdinių produktų, vartoti tik liesus pieno, žuvies bei mėsos 
produktus, mažinti sočiųjų riebalų, druskos, kalorijų suvartojimą, didinti 
fizinį aktyvumą. Neseniai nustatyta, kad alkoholis kaip apsauginė priemonė 
naudinga tik apie 16% žmonių, nes jie turi tam tikrų cholesterolio apykaitos 
ypatumų.

Net ir saikingas alkoholio vartojimas gali būti vėžio, virškinimo organų, 
nervų ligų priežastimi. Alkoholis yra dažna nelaimintų atsitikimų 
priežastis. Net ir nedidelio kiekio vartojimas gali pereiti į priklausomybę 
alkoholiui. Vartojant daugiau negu 1-2 taures vyno per dieną kyla pavojus 
susirgti kepenų ciroze.

Galimai raudono vyno vartojimas nėra vienintelė „Prancūzų paradokso“ 
priežastis. Nors prancūzai valgo pakankamai riebų maistą, bendras jų raciono 
kaloringumas yra mažesnis lyginant su amerikiečiais, dėl to mažesnis ir 
antsvorio bei nutukimo paplitimas. „Prancūzų paradoksas“ dar aiškinamas 
mažesnėmis jų maisto porcijomis. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu svertos 
maisto porcijos greito maisto kavinėse Paryžiuje ir Filadelfijoje. Paryžiaus 
maitinimo įstaigose porcija svėrė vidutiniškai 277 g, o Filadelfijos – 346 
g, tai yra 20% daugiau. Kiniečių restoranuose Amerikoje porcijos buvo 72% 
didesnės negu šiuose restoranuose Paryžiuje.

Teorijos priešininkai teigia, kad mažesnio sergamumo širdies ligomis 
Prancūzijoje jokiu būdu negalima paaiškinti vien gausesniu raudonojo vyno 
vartojimu.
Galbūt „Prancūzų paradokso“ priežastis yra apskritai kitokie prancūzų 
maitinimosi įpročiai - gausus vaisių ir daržovių, alyvų aliejaus, jūros 
produktų vartojimas, būdingas taip vadinamai „Viduržemio jūros“ dietai.

Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad Prancūzijoje koronarinės širdies ligos 
paplitimas netgi nėra žemiausias. Pasirodo, Europos žemėlapyje šios ligos 
paplitimas mažėja palaipsniui nuo šiaurės pietų link. Taigi, gali būti, kad 
Prancūzija nėra išimtis, koronarinės širdies ligos dažnis ten tiesiog 
atitinka geografinį gradientą.

Siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, reiktų sumažinti rizikos 
faktorių (rūkymas, sočiųjų riebalų vartojimas) bei sustiprinti apsaugines 
priemones - subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyvesniems. Šios 
priemonės, skirtingai negu alkoholis, sveikatai tikrai nepakenks, bet dar ir 
padės apsisaugoti nuo daugelio kitų ligų. Amerikos širdies asociacija 
moterims rekomenduoja išgerti ne daugiau kaip vieną, vyrams – ne daugiau 
kaip du alkoholio vienetus per dieną. Vienas alkoholio vienetas atitinka 300 
ml alaus, 120 ml vyno, 25 g degtinės ar kito stipraus alkoholio.
Tikėkimės, kad ateityje paaiškės ir daugiau širdies bei kraujagyslių ligų 
rizikos bei apsauginių faktorių.

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė
Gydytojo dietologo konsultacijų kabinetas “Dietos sistema”
Pamėnkalnio 25-2, Vilnius
Tel. (5) 2120329

"Tomas" <nera@mailo.lt> wrote in message 
news:hmo115$rbr$1@trimpas.omnitel.net...
> Naturalus vynas, ne rashalas..? Kepenims..? Nieko nepainioji...? Tai kiek 
> jo reik ishplempt kad pakenktu..?
>
> "-o-o-" <x-o-o-x@gmail.com> wrote in message 
> news:hmnskp$kb2$1@trimpas.omnitel.net...
>> labas rytas, vynas kenkia kone labiausiai.
>>
>> "Tomas" <nera@mailo.lt> wrote in message
>> news:hmjuc5$od3$1@trimpas.omnitel.net...
>>> p.s.2
>>> O jei labiau i tema, tai labiausiai kenkia spalvoti - rashalai, 
>>> likeriai,
>>> trauktines. Degtine mazhiausia kenkia. O normalus vynas berods visai
>>> nekenkia.
>>
>>