Am 16.04.2010 11:20, schrieb Faktas: > "Ruta"<rutapeter@online.de> wrote in message news:hq997q$47i$1@trimpas.omnitel.net... >> Jeigu žiūrėt į krikštą rimtai, t.y., kaip į religinę apeigą (o ne "taip >> visi daro - jeigu norit tik šventės ir "parodyt kūdikį", darykit >> vardynas), tai kunigas teisus. Nes krikštydami kūdikį krikštijimo >> pageidaujantys asmenys, be visa kita ko, įsipareigoja tą kūdikį >> katalikiškai auklėti (čia aš dabar tiesiog priimu kaip duotybę, kad > > tai cia kriksto tevai. o ne tevai. Ne. Krikštyjimo pageidaujantys asmenys. > >> kalbam apie romos katalikų bažnyčią; kitos religijos traktuoja >> analogikšai, kiek žinau). Tai va krikštijantis kunigas ir privalo - >> savo sveiko proto ribose - įsitikinti, ar tikrai toks auklėjimas bus. > > o jei nebus, tai nekrikstis? :) Teoriškai taip. Praktiškai.... Manau, čia labai daug vietos interpretacijai. Bet nemanau, kad jeigu ateisi ir pasakysi, kad bažnyčia šūdas, tu, kunigėli, durnius ir dar homikas, bet mano vaiką pakrikštyk, tai taip jau ims ir krikštys... > >> Suprantama, kad ribos čia plačios ir paskui niekas tikrinti neina, o bet >> tačiau manau, kad prašymas bent vieną kartą ateiti pasikalbėti nėra >> perdėtas. Ypatingai jeigu - kaip čia susidaro vaizdas - krikšto >> iniciatoriai yra seneliai. Kunigas privalo įsitikinti, kad to nedaro >> _prieš_ tėvų valią. > > tevai cia isvis ne prie ko. Prie ko. Tėvai ir buvo, ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą. O krikštatėviai įsipareigoja jiems padėti. _Svarbiausia_ būtent krikščioniško auklėjimo klausimais, bet seniau (kai bažnyčia atliko dar ir daugelį, kaip čia pasakius, valstybinių funkcijų) tai buvo ir vienareikšmiškas finansinis įsipareigojimas pasirūpinti vaikais, jei kas atsitiktų tėvams. Šiandien sakytumėm, kad krikštatėviai "prieš Dievą ir prieš žmones" būdavo šiuolaikinių globėjų ekvivalentas.