Rūta viską teisingai susakė. Žiūrėkim į apeigas formaliai, ką jos 
reiškia. Krikščionys teigia, kad kiekvienas žmogus gimsta jau mokėdamas 
daryti blogį, t.y. su gimtąja nuodėme. Gerų dalykų jį turime mokinti, ir 
patys suaugę visą gyvenimą turime mokytis. Taigi, krikštas yra iki 
krikštijimo momento padarytų ir paveldėtų nusižengimų atleidimas ir 
įsijungimas į "besimonakčių" gyventi kitaip bendruomenę/partiją - 
vadinkim kaip patinka. Iš kitos pusės, jei žmogus tikėjimo 
nepraktikuoja, tai kokia nauda iš to krikšto? Žiūrint formaliai, jis 
labai greitai pakliūna į beveik tokią būseną kokioje buvo prieš krikštą. 
Kad išlaikyti pokrikštinę būseną, pilietis turi praktikuoti tikėjimą. 
Dalyvauti apeigose, gyventi pagal tai, kaip ta religinė bendruomenė 
supranta padorumą. Jei nesiseka (o tikrai nesiseks) galėtis ir bandyti 
pasitaisyti ir taip toliau ir panašiai. Tai jei pats to nedarai, ir 
vaiko šito nemokinsi, tai kam tas krikštas?
Dėl kunigų, kurie patys nesuvokia ką burbuliuoja, galiu pasakyti tik 
tiek. Bent jau pagal katalikų bažnyčios katekizmą, krikšto apeigas gali 
atlikti netgi netikintis asmuo. Kunigo tikėjimas nėra būtina sąlyga. 
Turi būti krikštijamojo tikėjimas (jei krikštijamas vaikas, už jį tiki 
tėvai), turi būti naudojamas vanduo, ir žodžiu ištarta trejybinė 
formulė. Natūraliai, tai atliekama bažnyčioje su papildomomis apeigomis, 
bet ekstremaliose sąlygose, galimas aukščiau paminėtas krikšto 
variantas. Pažįstu vieną uolią katalikę medikę dirbančią ligoninėje, tai 
ji per gyvenimą eilę mirštančių vaikų pamestinukų pakrikštijo tiesiog po 
vandens čiaupu.
O dėl to, kad žmogus užaugs ir pasirinks, tai katalikai žiūri labai 
formaliai. Vaikai dar negali daryti atsakingų sprendimų. Jie tegali 
pasirinkti ar nori geltono ar žalio saldainio. Svarbiausi sprendimai už 
vaikus yra daromi jų tėvų, tų pačių vaikų labui. Vaikų labui tėvai jiems 
parenka drabužius atitinkančius sezoną, tėvai parenka kada, kiek ir ką 
vaikai valgys, su medikais konsultuojasi kokiomis priemonėmis vaikai bus 
gydomi (ne visada būna skanios mikstūros), tėvai parenka į kokią mokyklą 
vaikai eis ir t.t. Taip pat tėvai parenka koks tikėjimas labiausiai 
pasitarnaus vaikų labui. Natūralu, kad užaugę vaikai persvarsto ir kai 
kuriuos dalykus atmeta.



On 2010.04.17 21:43, B.A. wrote:
> Nu visu pirma reik ziuret kokia yra kriksto prasme: Atleisti zmogaus
> nuodemes, kurias jis padare ir tuo jis(zmogus) simbolizuoja, kad keicia savo
> gyvenimo iprocius ir pradeda gyvenima laikydamasis religiniu isitikinimu.
> Tai prasmes krikstyt kudiki, kuris apart to kad reik pavalgyt, parekt,
> pamiegot ir pakakot i pampersa nieka nezino isvs yra nesamone. O jei jau
> iskyla reikalas, kad kunigelis pakrapytu su vandenuku ir nenorom paburbetu
> sau panosin kokius tai zodius, kuriu prasmes pats galbut nelabai jau ir
> gerai atsimena, ir visa tai uz tam tikra pinigu suma, tai isvis reiktu
> susimastyt "a kam to reikia ir iek tai butu malonu paciam ponui Dievui"?.
> Uzaugs zmogus ir pats pasirinks kas jam aktualu ir ko jis nori laikytis.
>
>
>