Kiek aš žinau, Vokietijoj dabar rimtesnės organizacijos rekomenduoja 
pasiūlyti atiduoti virkštelės kraują tipo kaip donorams bendram labui. 
Žinoma, nemokamai, t.y., visi tie reikalingi tyrimai atliekami 
priimančios organizacijos sąskaita. Nes iš princpo terapijos 
kamieninėmis ląstelėmis ar iš jų gautais preparatais tyrimai yra 
stipriai forsuojami ir, kaip bent  jau aš susidariau vaizdą, jau yra 
davę bent kažkokių apčiuopiamų rezultatų.

O tie bankai... Būdas pasidaryti pinigų tyrimams :)




taip, aš irgi žiūrėjau prieš gimstant mažajai. Manęs neįtikino.
> Vokietijoje ir siūlomos 2 galimybės - viena (pigesnė), kad dalis tų 
> ląstelių gali būti naudojama ir kitiems, ir brangesnė, kai tos ląstelės 
> saugomos tik tavo vaikui. Tai irgi patvirtina, kad iš esmės reikia 
> kamieninių ląstelių, o ne TAVO kamieninių ląstelių. Gydytoja, beje, irgi 
> dorai paaiškinti šio dalyko negalėjo (arba nenorėjo:). Tiesiog supratau, 
> kad tai labaiu į ateitį orientuota, o ne dabar "sėkmingai taikoma" 
> technologija.
> 
> "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message 
> news:gnf37d$bs6$1@trimpas.omnitel.net...
>> Futsal schrieb:
>>>
>>>> O tiksliai žinai - kokioj?
>>>
>>>
>>>
>>> Na yra ten ligu sarasas ilgas
>>
>> Mačiau aš tą sąrašą. Bet jis... niekinis. Nes ten surašytos _visos_
>> ligos, kurioms naudojamos _bet kokios_ (ta prasme ne "asmeninės") 
>> kamieninės ląstelės.
>>
>> Dabar iš tų visų ligų pirmiausia atmesk vienareikšmiškai paveldimas. 
>> Nes tokiu atveju, jei vaikas susirgs, tai jam _jo paties_ ląstelių 
>> naudoti nebus galima, nes jos tokiu atveju yra garantuotai su tuo 
>> pačiu defektu. Sąrašas garantuotai sutrumpėja per pusę. Iš likusios 
>> pusės atmesk dar bent pusę, kurių priežastys taip tikrai tai kaip ir 
>> nežinomos, bet labai tikėtina - genetiniai defektai. Taigi, vėl, 
>> sąrašas sutrumpėja. O likusią ligų dalį patyrinėk, kokia tikimybė, kad 
>> vaikas ja susirgs (ir sunkia forma, nes dėl niekų niekas kamieninių 
>> ląstelių terapija neužsiima)iki jam sueis 18 metų - nes už tokį 
>> saugojimo laiką tu sumoki. Ten, beje, niekur neparašyta, o kas gi po to? 
>