Toxis@ze_yvil_place schrieb: > "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:h769fl$49a$1@trimpas.omnitel.net... >>>> >> Kad pabandyti pamatyti ir kita puse, siulychiau pavartyt dawkinso knygas >>>> Teko, teko... >>> Shardena teko ar dawkinsa? >> Dawkinsą > > Ir, o russelo science and religion? Ir nesukrutino jokiu minchiu smegenuose? Nu sukrutino, bet matyt ne į tą pusę, kaip tu tikiesi :) > Gal visgi tada hichens'as su dawkinsu teisus, visems sustabarejusiems reikia leist ishmirt ir didzhiausia demesi skirt butent jaunosios kartos shvietimui...:) Tai čia jie anei jokios naujienos nepasakė - _visos_ idėjos o beigi ir ideologijos pačia plačiausia prasme daugiausia pasiekia / sugeba sužavėti jaunimą - tam jis ir jaunimas ir taip viskas ir turi būti. Taip kad, jei jau nori dirbti švietėjišką darbą, kurk naują jaunimo organizaciją. Tik žiūrėk, kad paskui jie tavęs "nesuvalgytų" ;) >> O jei rimčiau - iš tikrųjų labai daug žmonių dėl vienokių ar kitokių >> priežasčių kažkuriuo savo gyvenimo momentu nustoja bręsti kaip >> asmenybės. Ir jei tai atsitinka jau 25, tai, patikėk, paskui su tokiu >> 50-mečiu kalbėti ir juokinga, ir liūdna. Todėl linkiu tau dar keistis >> daug daug metų :)) > > Nius ash kalbu apie pasaulezhiura ir mastymo buda, ne apie lakstyma paskui... Nu ir aš apie tą patį :))) hm.. o gal visgi ir tas nepraeina:) O ką, praeina? IMHO apie 50 - antras pavasaris :)) Tereikia tik į "viešojo intereso" asmenybes pažiūrėti :))) >> Kas del labai megstamu argumentu - "kai pasensi", "kai prarasi" ir pan >> - jie teparodo, kad religija minta mirtim ir baimem - >> >> Šitie argumentai patys savaime yra ne religijos, o daugelio žmonių >> gyvenimiškos patirties. Ir jau nebežinia nuo kurių laikų senimas šitaip >> aiškino jaunimui, o baisus ir patvirkęs jaunimas jų neklausė :))) > > Tai mes kaipir po truputi prieiname prie bendros ishvados, kad religija yra mirties baimiu slepimas? ;) Hmm, kur tu matai tokią išvadą? Faktas, kad egzistuoja du dalykai, pats savaime dar nedaro jų surištų priežastiniu ryšiu. Žinoma, negalima neigti, kad klausimo, kas bus po mirties "nagrinėjimas" užima didelę religinio, net nežinau kaip pavadinti - gyvenimo? - dalį, bet tai nenuostabu: mirtis yra neatsiejamai susijusi su gyvybe, ji yra neišvengiama mūsų esybės dalis, todėl ir svarbi mūsų sielos ramybei. Bet antra ne mažesnė dalis yra gyvenimas ir atsakymo į klausimą "kodėl aš čia?" paieška. >> ir deja po tokiu mirties kultu pasirashyt ash neketinu >> >> Hmm, kodėl "deja"? ;) > > Nius, nes musu krikshchionishkoje valstybeje (kuri, nors konstitucijoje yra atskirta nuo religijos praktikoje deja ne) ateistai esti blogis ir velnio sekla =) ??? Nu tu man pavyzdį pateik :) (Davatkų burbėjimai ir mojavimas kumščiu nesiskaito) > >> tai gyvenimas pasidaro dar mielesnis >> - kai supranti, kad jis skirtas tik vienas ir ji reikia nugyvent kaip >> galima geriau >> >> Šitos pažiūros visiškai niekaip nesikerta su krikščioniška pasaulėžiūra... > > Pala pala, o ar ne krikshchionishka pasaulezhiura skelbia, kad shis gyvenimas tera pasiruoshimas kitam, amzhinajam? ar mes skirtingas krikshchionybes zhinom:) Ne, žinom tą pačią, bet vertinam skirtingai. Ir, atleisk, pasikartosiu: iš tavo teiginių sklida gana paviršutiniškos (bet, sutinku, plačiai paplitusios) kriškčioniškos pasaulėžiūros žinios. Priežasčių, kodėl taip yra, daug, ir istorinių, ir žmogiškųjų, ir, galų gale, net ir labai specifinių lietuviškų :) Bet šiaip jau čia būtų tema įdomiam pokalbiui prie kavos puodelio, internetas tam per "lėtas" :))))