2011.06.13 10:24, eMJei rašė:

> As pasakyciau, taip: skirtumu nera kol ju neieskai. Gal kas
> isirenginejot studija ar pazistat toki? Gali buti jog ji irengineja,
> pagal kataloga, vadybininku knslutacijas, labiau vadovaujamsi
> funkcionalumu, ir geresnis-prastesnis, nesigilinant i garsines savybes.
> O kaip susiperkama, sumontuojama, ir dirbama, priklausomai nuo technikos
> lygio pasiekiakamas prastas, vidutinis, geras, geresnis, geriausiais
> rezultatai?
>
> Bet va galvoju jai inzinierius turedamas iranga, sugalvoja pabandyti
> pakeisti kabelius... jis kaip matome Virgio nuorodoje, skirtumus RAS.
> Visgi jis negali buti zmogus, kuriam "ausi uzmyne dramblys".
>

Daug kas priklauso nuo inžinieriaus muzikinio skonio, gal dar kažkiek 
nuo išsilavinimo. Tarkim yra toks inžinierius James Farber. Jis mėgsta 
įrašinėti džiazo ansamblius "live direct to two track analog". Tai yra 
daro miksą vietoje, nedaro jokių overdubbingų, nerašo į daugiakanalį, 
nieko vėliau nemiksuoja. Jam užtenka išsistatyt matyt neprasčiausius 
mikrofonus, susijunginėti į analoginį pultą ir jame daryti jau gatavą 
miksą. Sakyčiau aukščiausia klasė. Turiu tokius kelis albumus, skamba 
labai simpatiškai.
Kiek klausiausi lietuviškų įrašų - tarkim Dainiaus Pulausko albumų, 
įrašytų M-1 studijoje Raimondo Trilikauskio, skamba prastokai, nors 
naudojama moderni įranga. Gal pagailėjo ant laidų ? :D
Tarkim firmos ECM produkcija. Inžinierius Jan Erik Kongshaug, Rainbow 
studija Osle. Įrašyta puikiai, bei kai prie žalios medžiagos atsisėda 
prodiuseris Manfred Eicher, jis pagal savo skonį sumiksuoja taip, kad 
girdisi kiekvienas būgnų šnaresys ar lėkštės barkštelėjimas. Mane toks 
miksas erzina, nes nebelieka pirmo plano atlikėjo. Tarkim girdi kad 
pianistas kažką nori pasakyti subtilaus, o vat Eicheris nori kad ir 
būgnininkas šitoje vietoje varytų visais savo barškalais. Nebelieka 
muzikinės dinamikos, viskas suvienodinama, o juk kartais tas būgnininkas 
galėtų ir nepraleisti progos patylėti :)

IMHO žinoma, neįsižeiskit

Virgis