Tema: Re: Masteringo skirtumai
Autorius: Signalizacija
Data: 2014-03-16 19:27:44
zinai kur gali susikist savo patarimus? Drayk toliau savo trijuoste 
sistema, ir verk, kad bbs gaunas. O gerai ir nesigaus. Bent jau tau :)


On 2014.03.16 12:04, CodeC wrote:
> On 2014.03.16 09:41, AS wrote:
>> "CodeC" <c@c.c> wrote in message news:lg2cf5$qol$1@trimpas.omnitel.net...
>>>   tai as taves ir klausiu - kas tuose piesiniuose blogai (technine
>>> prasme)?
>>> kuo blogai didesne amplitude? pamatei isnaudota didesni cd dinamini
>>> diapazona ir jau paranoja is karto? nes klipinimo tai taip ziurint
>>> nesimato, net jeigu jis ten ir yra. kas pagal tave butu geras
>>> masteringas
>>> cd atveju? isnaudoti 7 bitai?
>>
>> Klausi, kas blogo, nors vien is "piesinuku" atskiri blogesni varianta. :)
>>
>> Padarom kitaip. Paemiau ta pacia daina is LP, pridejau 8 bD. Dabar
>> matosi,
>> kad bent jau link pabaigos atsirado klipinimo, taciau visi maksimumai
>> toli
>> grazu nera vienam lygy, kaip CD variante. Ten viskas lyg liniuote kas
>> butu
>> pridejes. Is esmes taip ir yra. Panaudota nemaza kompresija, kas galu
>> gale
>> ir duoda ta matoma rezultata. Kiek pamenu, pats kalbejai kitam
>> threade, kad
>> kompresijos isvengti neimanoma. Kaip bebutu, LP irase ji visai kito
>> lygio,
>> nei CD. Isvada? Tiesiog skirtingai apdorota. Jei ir dabar nesimato
>> skirtumo,
>> tikrai beprasmiska diskutuoti. Visiem zinoma, kad subjektyviai is pirmo
>> paklausymo ausiai atrodo, kad garsesnis irasas = geresnis. Tuo ir
>> naudojasi
>> shirpotrebo gamintojai. Tylesnio atveju atsukus vos daugiau garso,
>> pradeda
>> aisketi, kad nevisai taip.
>
> as nesakiau, kad nesimato skirtumo. as sakiau, kad pagal ji (vizualini
> dvieju piesiniu skirtuma) spresti neimanoma praktiskai nieko. bent jau
> ziurint tokiu masteliu, kaip tu pateikei. kad tu pagal nutylejima zinai
> daugiau info, nei matosi piesiniuose, nedaro tavo teiginiu teisingais,
> nes kitu (kito iraso atveju) taip vertindamas, gali labai smarkiai
> suklyst. tik tiek ir tenorejau cia pasakyt.
> apie garso atsukima tai irgi verta issiplest. reikia sunkaus ir didelio
> stiprintuvo, dideles patalpos ir dideliu koloneliu, kad irasas su
> dideliu DR skambetu klausomai. ir kaip bebutu kazkam gaila, tai toli
> grazu nekoreliuoja su aparaturos kaina taip, kaip tikimasi. ypac
> lygininat visokius brangius 'kompaktinius' inkilus, kurie fiziskai
> neturi sugebejimu atkurti toki dinamini diapazona.
> kitas - prieinamesnis - kelias yra geros ausines, ka as visada ir
> stengiuosi akcentuoti beveik kiekvienoj temoj - ne be reikalo. isgirsti
> per koloneles tai, kas girdisi per ausines reikia visai kitokio lygio
> 'pakeitimu' nei daro didzioji dauguma 'audiofilu'. ir pati pradzia -
> patalpos dydis ir akustika, poto visi kiti menkniekiai.
> nera tokio dalyko kaip 'tylus' iraso klausymas neaukojant kokybes.
> irasas turi buti klausomas nei per tyliai nei per garsiai, kitaip
> paprasciausiai neisnaudoji ir negirdi irase esancio DR, net jeigu jis
> labai didelis. tai savo ruoztu reiskia tai, kad patalpos, mazesnes kaip
> 60-80 kv.m. niekada neleis isgirsti to, ka galima isgirsti uzsidejus
> ausines. kambariuose iki 30kv.m, net su geru dempferiavimu, normaliu
> garsu nepaklausysi koloneliu kuriu garsiakalbiai didesni kaip 22-24cm,
> nepriklausomai nei nuo gamintojo nei nuo kainos. fizika visiems ta pati
> galioja. o mazesni garsiakalbiai - neisgroja to didelio DR, deja, kad ir
> ka svaigtu pardavejai ir gamintojai, suinteresuoti parduoti savo
> brangius niekalus inkiliuku gyventojams. tada atsiranda visokie DSP ir
> kiti brangus triukai, kurie lygio problemas sprendzia kazka 'gerindami'
> laike :) visa tai neveikia. didelis DR neatsiejamas nuo dideles sales ir
> dideliu koloneliu. beje, tas 'didelis' - tai 20 dB p-a ratio jau yra
> LABAI didelis, ka isgirsti jau reikes daugiau ziniu, ausu ir veiksmu,
> nei pajungt auksini maitinimo kabeli. sitam kontekste labai smagiai
> atrodo svaigalai, kurie 'girdi' didesni 24 bitu dinamini diapazona, nors
> neturi zalio supratimo kas, kodel, uz ka ir kiek didesnis. bet girdi.
>
> p.s. cia is dalies atsakymas signalizacijai, kodel jis pastoviai lipa
> ant to paties greblio siulydamas mazus 'subus' klausyt, kurie pagal ji
> groja zymiai geriau. esme cia paprasta - tokie subai pusetinai atkuria
> zema-vidutini dazni, ir visiskai neatkuria tikrai zemu dazniu, kuriu
> mazoj patalpoj bet kuriuo atveju neisgirsi, o jeigu bandysi tai daryt
> (klausysi dideli sub'a mazam kambary), tai negirdesi normaliai ir tu
> zemu-vidutiniu dazniu, nes kambarys rezonuos smarkiai ir
> rezonansu-vibraciju triuksmai trugdys girdeti netgi tuos daznius,
> kuriuos siaip galetum girdeti normaliai. tik todel 'mazi subai groja
> geriau'. kai klausai 20kv.m svetainej. :) tik siuo atveju kalbet apie
> dideli dinamini diapazona - mazu maziausiai neverta. tokie 'subai'
> vargiai patempia viso labo keleto dB 'diapazona'. kalimas ir ritmas
> girdisi. bet nieko daugiau, ko panasu dauguma audiofilu apskritai
> girdeje nera, nezino ir nesupranta, kad tokiais dedamiesi, turetu tai
> buti girdeje ir zinoti, kas yra tas 'kitas kokybes lygmuo'. bet kabelius
> klausyt paprasciau juk, religijai patogiau. kai tingi, neturi ir/ar
> nesugebi uzsiimt kazkuom idomesniu ir prasmingesniu :)
>
>
>>
>> Niekur neminejau apie LP vs CD kokybebndru atveju, kalbejau tik apei
>> konkreciu irasu masteringo skirtumus. Bendru atveju taip, techniskai
>> CD turi
>> galimybiu perteikti daugiau, nei vinilas _zmogaus girdimumo ribose_ . Cia
>> visiskai sutinku. Jau vien S/N santykis ka reiskia. Kaip nekeista,
>> prodiuseriai ir irasu kompanijos tu galimybiu nenori isnaudoti. Jei tai
>> daroma iskreiptu budu, toks rezultatas ir gaunasi. Matuoti vien
>> peak-to-average ratio panasiai tas pats, kas matuoti kainos ir kokIbes
>> santIki bei prieiti isvados apie geresni gamini. Kokybiskuose irasuose,
>> sakykim Blue Note, MFSL, tokiu amplitudziu iki max per visa irasa nebuna.
>>
>>
>