jie nesidziaugia, bet kur kas greiciau adaptuojasi nei suaugusieji. Va
neseniai giminaite persikrauste su mazu vaiku. Tai sake 2metu dukryte jau po
2dienu naujam bute jautesi kaip namie.
Su suaugusiais jau situo atzvilgiu gausiai blogiau - ne veltui komjaunimo
tiesoj ar kur buvo straipsnis "uz persikraustymo stresa blogiau tik skyrybos
ir artimo zmogaus netektis" - antrastei pilnai pritariu. Kita vertus,
paprastai persikraustoma i labiau poreikius atitinkanti busta - pvz didesni,
arciau darbo, arciau gamtos, arciau mokyklos, etc.
As va buta nuomojosi - vienas is svarbiu argumentu - kad galeciau gyventi
salia darbo, o buto "visam laikui" tureti tam rajone nenoreciau. Pereisiu i
kita darba - didele tikymybe keisiu ir buta, jei darbas toliau butu. O va
jau pirkti buta, noreciau geram rajone (t.y. kitam, nei dabar), ir didesni
siek tiek, ale pirkimui to kas patinka prasideda noru ir galimybiu
neatitikimas.

"esquires." <esquires@idiods.comm> para¹ģ naujienł
prane¹ime:jfocl7$ppi$1@trimpas.omnitel.net...
> o jie rimtai dziaugiasi kraustymusi i nauja buta kas 3-4 metai?
>
>