Aš esu prieš tą nuomonę, kad esmė yra tėvų auklėjime. Taip yra nuvertinama 
vaiko asmenybė.

Jei nori suvesti viską iki tėvų, tai visų pirma koks vaikas daugiausia 
priklausys nuo jo motinos elgesio su juo per kelis pirmuosius 
metus-mėnesius, o vėliau kai ką nulems (arba, deja, bet ne) - tėvas. Jei 
žiūrėsime į šitą variantą, čia yra bemaž aklavietė, jei imame ne inteligentų 
vaikus.

Nes proliai sukasi savame rate ir ne jums ir ne man pakeisti jų gyvenimą. 
Bet vienas ar kitas prolis gali pasakyt savo vaikui - aš kvailas buvau kad 
nedariau to ar to ar ano, o tu jaunas - tu gali sugalvot kitaip, aš tavim 
dėtas ir pabandyčiau kitaip padaryt. Jei gerbsime būtent šią kultūrą, ją 
skatinsime ir suteiksime tam priemones - pas mus bus daugiau šancų gyventi 
geriau bet kurioje srityje, tame tarpe ir vaikų gyvybių+KET laikymosi.

Galiausiai - prie dabartinio gyvenimo, tėvai neretai aria, ir tik retas 
žmogus mąsto taip, kad pirma atarsiu, o po to daugiau dėmesio skirsiu vaikų 
pradėjimui ir išauklėjimui žmogum.

"Linas Petkevicius" <linas@NENENEinfonova.lt> wrote in message 
news:h910em$luk$1@trimpas.omnitel.net...
> Tai supratau. Paprasciausiai dabar nera jokios priemones sitai problemai 
> spresti ir viskas ant samatioko. Viska palikti tevu nuoziurai - bulshit. 
> Nes kati tipo jie, taciau kojos ir rankos luš vaikams.
>
>> P.S. Pardon už šitą hiperbolizaciją, diskusijai tai neprideda šarmo, 
>> tiesiog norėjau iškart parodyti, kur visa tai veda...
>