> Man sitas tekstas per sudetingas minties gelmei uzciuopti. Kai turesi > sesiolikmete dukra - parasyk dar karta Aš nieko nesiruošiu "turėti", "turėjimo" prasme. Vaikai nėra nuosavybė. Ir prie geriausių pastangų, maldų, infrastruktūros, kultūros, kai kurie išaugs, o kai kurie nueis šunkeliais, taps nepilnametėmis motinomis ir pan. Palikuonių saugojimo instinktą aš suvokiu sąmoningai ir puikiai. Bet, kiek spėjau įsitikinti, jis perdėm išreišktas pas tėvus, kurie yra iš esmės ganėtinai savanaudiški ir egoistai. Pas normalius sudaromos sąlygos išbandyti viską ir susimauti ne kartą, bet taip, kad liktų sveikos rankos, kojos, akys, pautai, gimda ir galva. Čia tame manau, kad šita sentencija tinka ir Lino pakeltai temai. Priedo manau, kad tėvai, turintys daugiau gyvenimiškos patirties, kompensuoja šitas rizikas geriau, nei žali. Ir nenustebčiau jei jūsų minėta apsigimimų ir savitarpio supratimo stokos rizika, būtų ganėtinai gerai atsveriama tokiu pozityviu elgesiu. Nes aišku yra ir kitas variantas, kuris anksčiau buvo dažnas, o ir dabar ne kada pasitaiko, - kada iš moters padaromas reprodukcijos automatas, ir visos klaidos kompensuojasi kiekiu - o gal vienas ar keli egzemplioriai išeis normalūs?...