Liaukis vienąkart myžčioti dėl tų savo žydų. Manai, mano tėvų nekankino, nesodino į elektros kėdę, nestatė po medžiu nušauti, netrėmė? Mano mama stovėjo pastatyta po kaštonu ir žvelgė į atkištą šautuvo vamzdį. Dar sekundė, ir man nebebūtų buvę kaip atskristi į šią žemę iš Dievo rankų... Per stebuklą kažkas išgelbėjo - atlėkė šaukdamas „Stok! Ką darai?! Juk čia ne ta!..“ Galėčiau ir aš pirašyti tokių graudžių istorijų va tiek. Bet tokie pagraudenimai (o tavieji jau darosi chroniški) dažniausiai siekia sukelti kitų gailestį ir kaltės jausmą. Ir aš tikrai, skaitydama tavo nuolatines perdėtas aimanas dėl savo tautiečių likimo, kažkodėl nuolat pasijaučiu kalta. O tu, varna, vis labiau prarandi savo autoritetą - rodaisi kaip zirziantis paauglys nebrendyla, kuris nuolat ieško kaltininkų. Beje, tavo tautiečius aš irgi galėčiau pavadinti debilais ir imbecilais (99 proc.), mažų mažiausiai nuo mūsų eros pradžios (kelintą tūkstantmetį jūs dabar skaičiuojate? Regis, 5700 kažkelintą). Bet aš neįžeidinėju tavo tėvų dėl jų tikėjimo, kaip tu iš krikščionių nuolatos tyčiojiesi, kai tik pasitaiko menkiausia proga. Žinai, varna, kartais net pasirodo, kad esi gavęs uždavinį čia eskaluoti žydų temą. Juk pusė žydų - masonai. O masonai, atleisk, man visada asocijuojasi su žmonijos priešais. Na, ne visi tokie - ten yra daug užverbuotų protingų žmonių, kurie net nesuvokia, su kuo prasidėjo. Ne visi ten pardadūšiai. Liautumeis zyzti dėl tų savo žydų - koks būtum nuostabus, varna! Vyriškas, kūrybingas, dosnus, draugiškas... O dabar toji tavo politika žiauriai viską gadina. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16714