Ar troško lietuviai žydų kraujo? Antižydiškos nuotaikos labai
sustiprėjo ketvirtajame dešimtmety pirmiausia dėl itin skaudžių
ekonominės krizės padarinių ir iš Berlyno sklidusios rasistinės
propagandos. Radikaliausios antisemitinės jėgos reikalavo
„sulietuvinti“ miestus, t. y. eksproprijuoti žydų buržuaziją.
Pirmuoju sovietmečiu dėl daugybės priežasčių antisemitizmas krašte
peraugo į naują pakopą. Nuo 1940 m. pabaigos radikaliausieji antisemitai
neįsivaizdavo lietuvių gyvenimo greta žydų, todėl LAF’as savo
programoje atšaukė svetingumo teisę žydams, o atsišaukimuose ragino
juos kraustytis iš Lietuvos į Rusiją. Daugeliui lietuvių norėjosi
„žydelius“ „pamokyti“, „pastatyti juos į savo vietą“. Todėl
ir 1941 m. vasarą jie net nesisielojo, ar net pritarė, kai žydai
prisisiuvo prie savo drabužių Dovydo žvaigždę, kai užleido lietuviams
šaligatvius (patys ėjo gatvės grindinio pakraščiu), netgi kai buvo
izoliuojami getuose ir verčiami dirbti „naudingą“ darbą. Bet,
manyčiau, ne daugiau! Žydų „sutvarkymas“, jų pažeminimas patenkino
net radikaliausius, labiausiai antisemitiškai nusiteikusius lietuvius.
Birželio pabaigoje Walterio F. Stahleckerio tarnybos inspiruotoms žydų
žudynėms nepritarė ir Bažnyčios hierarchai (p. 272).

Nepatyrusiam skaitytojui gali susidaryti vaizdas, jog birželio pabaigoje
– liepos mėnesį „žydų reikalus“ tvarkė vienos lietuvių
institucijos – LAF’o vietos skyriai, apskričių bei valsčių
laikinieji komitetai, savivaldybės policija, nes vokiečiai dirigavo iš
užkulisių ir dokumentuose tai dažniausiai neatsispindi. Juk yra žinoma,
kad birželio 25 d. su pirmaisiais vokiečių kariuomenės daliniais į
Kauną atvyko ypatingosios operatyvinės „A“ grupės vadas
brigadefiureris W. Stahleckeris, kuris inspiravo pirmuosius žydų
pogromus. Birželio 25 d. Lazdijų apskrities laikinasis komitetas,
vokiečių karo komendantui „pageidaujant“, nutarė
„pavojingiausiuosius viešajai tvarkai“ žydus apgyvendinti barakuose
(p. 242). O birželio 27 d. atvykęs į Antalieptę (Zarasų aps.)
vokiečių dalinys pirmiausia įsakė vietos partizanams „sutvarkyti“
žydus (p. 179). Birželio 28 d. vokiečių kariuomenės lauko komendantas
instruktavo, ką reikia daryti, Utenos apskrities lietuvių komendantą
kpt. Kaletką (p. 263).



-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16714