Tema: PIRMASIS. Baltas akacijos medi
Autorius: tatanka
Data: 2009-06-10 22:34:04

Pagal Pasternaką

Būti garsiam juk negražu 
Tvarkyti rankraščius savus
Savų tik savo archyvus
Ne tai juk suteikia sparnus
Neverta 

Tikras kūrėjas save pamiršta
Nereikia jam tuščios šlovės
Kūryba, patikėkite, numiršta
jei susireikšminama dėl garbės

Išreikšt save per ateities žodžius
Tebūna užkoduota kelyje
Pravert kitiems dangaus vartus
Ir meilę – kaip visatos erdvėje

Gyventi be šlovingų liaupsių
Gyvent ir nemiegot, galų gale,
Kad palaikytų pats dangus
Pamilęs laisvą žodį tavyje

Likimas pats atrinks, kas yra kas
Ne kritikai, daugybė knygų
Gyvenimo skambioji antraštė
Tėra ji viso labo paraštė

Tegu nueitas skaudžias pėdas
Gaubia nežinios migla aidas
Kada klaidžiam beviltiškam rūke
Be vedlio, vienas, tik vedi save

Kiti įvertins tavo bėdas 
eidami ta pačia kryptimi
Kieno reikšmingesnės pėdos
kankintis, gaišti laiką – neturi
 tatanka, 2007 10 14


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=14884