Nieko nenoriu prisiminti ir nieko žinoti... Dieve mano... nuo pat vaikystės; susmukę rusų kareiviai,su autais apvyniotomis kojomis... pasitempę vokietukai su savo "Gott mit uns", žydai,su geltonomis žvaigždėmis, ir vėl, dažniausiai pakaušę, rusų kareiviai... nekūrentos gimnazijos klasės ir areštai, areštai, bendraklasių tremtys... nenoriu nieko prisiminti... leiskit mums, karo laikų vaikams, nors ramiai numirti... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16817