dabarties praradimai yra milžiniški (žiūrint iš praeities). Jie visi kažkaip smugdo tave, kaip asmenybę. Aišku, nepasineri į rezignaciją ir vėl kuri, jei eis kūrybingas savyje. Bet vienas mane labai labai smugdo. Tai sugriuvę nuostabūs žydų/lietuvių santykiai. Jie sugriuvę ant visai - jaučiu iš Zingerio eilučių šnibždesio. Aš, pvz, iš praeities prisimenu. Mano, mama, buvo lituanistė stalino laikais (na taip išėjo). Lietuvių Kalbos Institutui vadovavo Judelevičius (džentementas žydas iki pašaknų (antipodas sadistui dUšnanskiui ir t.t.)). Ir tada per visas respubikas nuvingiavo kažkokio kvazilingisto from Moscow nutarimai (estams vieni, čečėnams kiti ,matyt, ir ecc). Lietuvių kalbai buvo pasakyta panaikinti nuosaką *uo (akmuo, piemuo ir ecc), nes suprask pas didžiąją rusų (ne žydų) naciją yra tik 4 nuosakos, o pas lietuvius 5. Negerai, tipo. Estai prarado atrodo, po to irigatyvą, iki šiol neturi. O Judelevičius (džentelmenas aukštos prabos) kažkaip išsuko šį klausimą nuo maskvos. Mano mamai buvo durna situacija: galima/negalima dėstyti, bet ji su pasigėrėjimu šneka, kad, ėch, gerai baigėsi, kai kiti drebino kinkas Judelevičius kažkaip kažką ten sunarstė. Stalino laikais visi drebino kinkas ir tai nėra gerai. O dar baisiau kaltinti mano mamą, kad naikino penktą nuosaką 2 mėnesems mokiniams, arba lietuvius kaltinti žydžaudyste. Nepakęsiu tokių kalltinimų, žinant mano motinos pasidžiaugimu gerb. Judelevičium.Kito žydų/lietuvių sukiršinimo nepakęsiu dėl epizodo, kuris buvo atsitikęs man mažam mažam. Mano Tėtė nusitempė į tuo metu statomą VU Biblioteką į susibūrimą, kur jo geras draugas žydas Vadimirovas iškombinavo kažkokį super rankraštį LDK'ą laikų iš Odesos. Mano mama sakė, kad aš kažkodėl apsižliubiau (kaip taisyklė niekada to nedarydavau viešai). O mano tėtė pasakė tiesiai, mano sūnelis nebeverks jei iš Lenigrado (Pyterio) išrauksi tą tą ir aną (tokia spaudimo formataip sakant). Vladimirovas ištraukė į VU visas tas nuostabiąsias relikvijas (žinoma ne visas, kažkas ten sureagavo ir nedavė daug ko). Vladimirovo diplomatiniai sugebėjimai buvo stulbinantys, panašiai ir Judelevičiaus, mano mama, pasakyčiau.P.S. o po dvidešimt metų, man verkiančiui beibikui girdėti susvetimėjimo šnibždesį iš zingerio. Tai ne jo kaltė. Mus kiršina, kiršino ir kiršins. Duo dieve, nedaryt vienas kitam labai blogo. Bet skolas Aš noriu grąžinti kažokiu būdu tiems elegantiškiems ir tikriems žydų džentelmenams. Kurių yra ir šiais laikais, pvz varna. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16817