Ne, mie, juk ŠR nereglamentuoja kiekvieno žmogaus žingsnio. Iš
tikrųjų visa, ką mes darome - ar trintą sriubą verdame, ar ką kita -
gali būti padaryta ir iš meilės, ir iš neapykantos („kad tu
paspringtum bevalgydamas ir kojas pakratytum!“ arba „o dieve, kaip
skanu, trokštu ta sriuba pavaišinti tą, kurį labiausiai myliu“).
Rizikuodama  įkyrėti, papasakosiu, ką dabar veikiau. Buvau miškelyje.
Taip troškau melstis už visus, taip puoselėjau kuo geriausius jausmus
visiems, kuriuos mėgstu ir kurių nemėgstu ir taip norėjau taikos su
visais. Paskui pradėjau galvoti, koks tikrasis mano kelionės tikslas?
Prisirinkti dilgėlių arbatai ir žemuogių. O tik jau po to malda. Tai
va, kaip žmogus veidmainiauji kiekviename žingsnyje.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16834