skaityti poeziją, tas pats, kas ragauti patiekalą - vieniems patiks,
kitiems ne. ką tik skaitau vienos turbūt pripažintos poetės
eilėraščius, ir jie daug prastesni už šiuos (D.Č.), bet tiesiog
vyrauja nuomonė, kad anoji rašo gerai. Tas pats, kaip su pelėsiniu
sūriu - yra žmonių, kuriems jis bjaurus, bet juk viešoji opinija teigia
ką kita. Man šis žmogus unikalus tuo, kad tyliai ramiai rašo,
spausdinasi ir niekieno nieko neprašo, niekam vietos po saule neužstoja,
nedaro jokių šou, kaip ne kai kurie poetai/es - kaunasi iki kraujų, kad
gautų pripažinimą ar laurų vainiką. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16842