Autorės nelygių eilėraščių prieštaringa publikacija. Esama natūralaus kalbėjimo ( 2 pirmieji eilėraščiai), esama paskesniuose eilėraščiuose ekstatizių vaizdų/įvaizdžių, kurie iškreipia natūralią pasakojamąją ramią intonaciją. Išgirsti savo prigimtinę balso tonaciją nelengva, forsavimas balso, tonacijų, įvaizdžių abstraktumas trikdo, stumia kai kuriuos eilėraščius banaluno krantan. Natūralus balsas, kad ir mėgėjiškai skambantis, būtų autentiška, natūralu ir nepretenzinga. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16842