„Dvasių skyrimas“ – viena iš pagrindinių vienuoliškų dorybių.
„Dvasių skyrimo“ metodas naudojamas atidžiai ir sąžiningai stebint
vidines nuotaikas  ir tiriant jų kilmę bei tikslą, taip atpažįstant
minėtas galias. Prielaida tas galias atskirti yra ta, kad Dievas bendrauja
su žmogumi, paliesdamas jo jausmus ir mintis. Bet žmogų veikia ir
nedieviškos jėgos. Tai irgi labai svarbu suvokti, atpažinti.
Svarbiausia, to nesupainioti su predestinacija – kad viskas jau nulemta,
belieka atpažinti. Ne, nes visada esama kelių pasirinkimų, visada lieka
laisva valia. „Dvasių skyrimo“ metodas suteikia galimybę svarbiose
gyvenimo kryžkelėse teisingai pasirinkti. „Dvasių skyrimas“
naudingas ir tam žmogui, kuris Dievu netiki, nes žmogus dažnai ką nors
renkasi. Net ir netikėdamas Dievu ir nežinodamas Ignaco Lojolos 
„Dvasių skyrimo“ metodo, jis tarsi apgraibomis bando atpažinti ir
pasirinkti, kas jam geriausia. Laimingas žmogus, kuris pasirenka tai, ko
ir Dievas žmogui nori, ir kas jam geriausia. „Dvasių skyrimas“ nėra
lengvas ir paprastas dalykas, vienam juo naudojantis galima labai lengvai
apsigauti. Pvz., net jei šį tekstą perskaičius jums kyla pyktis, yra
labai svarbu pradėti analizuoti, iš kur ir kodėl, ir kas tai jumyse
sukelia. Tą padaryti ypač padeda dvasiniai vadovai.



-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16850