miela naujoke, matai, Kristaus misija ir buvo labiausiai dėl tokių, kurie spardosi ir spjaudosi... Tam tikra prasme LABAI GERAI, kad jie čia bent užeina, skaito - neskaito, nesvarbu, bet grūdas sėjamas, šviesa pilama, ir galbūt kada nors ir jie praregės ir pamatys, patirs, kad galima ramiai miegoti audrai siaučiant, net pagalvę pasidėti :) Tamsa yra tik šviesos nebuvimas :) O R.K. turi savo prasmingą individualią patirtį, jis pasako daug tiesos, kurios kartais tikrai trūksta bažnyčiai kaip visuomeniniai struktūrai, sistemai, nes tikrai nėra gerai kai yra smerkiami tie, kurie, pvz., žmogiškai tikrai įsimyli... Tai, kad esama vienuolių (ne pas mus, ačiū die, dar nežinau Lietuvoje), kurios darosi aborus - nenutylėkime, skaudu... Vadinasi, ne viskas yra gerai... Tad tai, kad mes tikime, turime gyvą ryšį su Dievu, dar nesame geresni, tik mes daugiau suvokiame, daugiau matome, bet tai visiškai nepalengvina gyvenimo... nes kartais daug paprasčiau yra elgtis bjauriai... Nuodėmė yra taip prilipusi prie žmogaus, kad jis nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be jos. Vien noras atsikratyti savo pragaištingų pročių, veiksmų yra begaliniai sunkus darbas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16850