Labai angažuotas straipsnis. Autorius suprimityvina ir binariškai
traktuoja Lietuvą (pasaulį) ir iškelia savo monolitinę
krikščionišką perspektyvą. Gi istorinė Lietuvos ir ne tik patirtis
rodo, kad tik sėkmingame kultūriniame, tarp-religiniame dialoge vyko
progresas, klestėjimas ir t.t.

Biskį reiktų atsitraukti nuo "Lietuva - Marijos žemė" ir palikti
vietos ne tik pagonims, ne tik katalikams, reformatams ir
karaimams-musulmonams ir kt. 

Buvo visokių žmonių ir Vydūnas, Jurga Ivanauskaitė su rytietiška
perspektyva ir Tėvas Stanislovas ir kiti. Yra juodaodžių kalbančių
lietuviškai, yra žmonių lietuviškais vardais nekalbančių
lietuviškai. Yra krikščionių, budistų, hinduistų ir islamo atstovų.
Visiems vietos yra. Ir SVARBIAUSIAI! nė viena iš religijų nėra
geresnė/aukštesnė už kitas, kad tik pagal ją rokuoti tautos
kontekstą/ateitį ...

Todėl autoriaus požiūris man lengvai šovinistinis, lengvai ultra
katalikiškas. Kodėl tik lengvai - todėl kad straipsnis tik teorinis ...

Manau reiktų suteikti visiems erdvės, o aptarinėjant religiniame
kontekse turėti ir platesnį citatų rinkinį iš įvairių šventų
raštų neprimetant savojo.

Tebus visi joje, naujoje Lietuvoje, ir esantys čia ir užsieniuose,
svarbiausiai atsisukę "Veidu į Lietuvą". Juk šią naują paradigmą ir
bando rasti nauji šviesuoliai pradedant Santara-Šviesa ir kitais.

Sėkmės!

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16835