P. Jurga, Jūsų įniršis, užsimojimas vėzdu neskamba geranoriškai. Kyla klausimas:koks tokio darbo tikslas? išrankioti atskiras vietas iš konteksto mokėtų ne vienas, sudėlioti tam tikrus akcentus, dažnai įtaigiai - taip pat galima išmokti. Ar nepajutote "Stiklinio paukščio" knygos dvasios? Švaraus, tikro, saugaus gyvenimo ilgesio? Kodėl pradedate nuo negatyvių dalykų? Ir ties jais užsiciklinate? Finale lyg ir ištiesinate sulenktą vėzdą, bet proporcijos neteisingos. Knygą skaičiau, viliuosi, kalbu atsakingai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16983