perkasa buvo nedidelė miškas rudeninis atkastos molio šukės poliai suanglėję glostė atidžiai radinius į ją žiūrėdamas lyg per šilką brauktų pavargusiom akimis tėviškai atsargiai žodžiai apie praeitį tarsi apie naktį po rugpjūčio rasomis -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17028