Tikriausiai tai yra geras eilėraštis, nes sukėlė tokią plačią
diskusiją. Aš visada gerbiu žmogaus jausmus, nesvarbu, koks jis yra,
senas ar jaunas. Poetės ilgesys, skausmas, vienatvės siaubas toks
stiprus, kad net sukrečia. Vienas rusų poetas rašė, kad myli visi: ir 
jauni, ir seni, reiškia , ir mes esame mylimi, nepriklausomai nuo mūsų
amžiaus. Tai puikus jausmas.
Mane keistai nuteikia mūsų jaunų žmonių samprotavimai, kaip reikia
vadinti senus žmones: pensininkais, seniais ar pagyvenusiais. Britas
garbaus amžiaus ponią vadins "ledi",o poną "seru". Jie vertina ir gerbia
senatvę. O mūsų visuomenei iki to dar toli. Todėl liūdni ir pikti
mūsų senukai.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17028