Jaunumas ir senumas – iš dalies sąlygiškos kategorijos (kiek jų neapibrėžia kūnas). Visiems jauniems būdinga viena – didžiavimasis jaunumu. Bet tai praeina. Išlikti jaunam, nesurūgusiam, kai kūnas ką kita sako, – štai tikrasis jaunumas. Kai dirbau mokykloje, mokiniai sakydavo, kad labiausiai nekenčia senų bobučių, nes jos visą laiką piktos, visą laiką moko, kišasi ne į savo reikalus, bamba. Pateikdavo konkrečių pavyzdžių ir aš tegalėdavau konstatuoti, kad jų neapykanta logiška, bet būtų logiškiau nekreipti dėmesio. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17028