Kasdienybės estetika postpostmoderno laikais - velniškai subtilus dalykas: riba, skirianti šedevrą nuo banalybės, baigia išsitrinti. Tačiau, kaip ten bebūtų, žmogus kaip upė - baisiai jau nudėvėta ir sudėvėta metafora. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15640